„Ukraina kirto raudoną liniją“. Galingi įvykiai. Keičiama jėgų pusiausvyra (1)
Peržengta dar viena RF „raudonoji linija“.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vladimiras Putinas nubrėžė daugumą savo ribų. Jis sakė: „Tikiuosi, kad niekam nekils minčių peržengti „raudonąją liniją“ su Rusija... O kur ta linija bus, kiekvienu konkrečiu atveju spręsime patys.“
Viena iš šių „raudonųjų linijų“ buvo amerikiečių ginklų panaudojimas atakuojant Rusijos teritoriją – atsakydamas Dmitrijus Medvedevas pagrasino apginkluoti JAV oponentus „neįvardintuose regionuose“. Pažeisdama šią „raudonąją liniją“ nebaudžiamai, su JAV parama, Ukraina įgijo reikšmingą taktinį pranašumą, rašo „The Telegraph“
Teritorija, kurią JAV leido atakuoti, yra ribota, tačiau tai sumažino Rusijos „žemės prieglobstį“ 16 procentų. Ukraina dabar gali smogti kariniams taikiniams iš JAV tiekiamų HIMARS sistemų Belgorodo, Kursko ir Briansko regionuose.
Nors didžiąją Rusijos užnugario dalį nuo HIMARS ugnies saugo paties prezidento J. Bideno „raudonoji linija“, pirminiai pranešimai rodo, kad Ukraina šiose srityse jau smogė Rusijos oro gynybos sistemoms. Kartu su kitomis atakomis (bepiločio orlaivio smūgis sėkmingai sunaikino penktosios kartos naikintuvą Su-57 Achtubinsko aerodrome, 366 mylių atstumu nuo fronto linijos), tai lėmė reikšmingą jėgų pusiausvyros pasikeitimą.
Gali atrodyti, kad vienas naikintuvas yra nereikšmingas praradimas, tačiau Su-57 yra moderniausias Rusijos kūrinys, jis yra dalis RF karinių pajėgų modernizavimo, kuris yra reikšmingiausias nuo Šaltojo karo pabaigos. Vieno iš sunkiųjų naikintuvų praradimas yra nemažas smūgis Rusijos koviniams pajėgumams, tačiau tai ir aiškus signalas Rusijai: jos užnugario teritorijoje nebėra saugios zonos.
Rusija dabar turės sustiprinti oro gynybą šiose srityse, kad apsisaugotų nuo vėlesnių smūgių, galinčių atkirsti gyvybiškai svarbius savo karių pajėgumus Ukrainos fronto linijoje, o NATO šalys praneša apie Ukrainos oro pajėgų didinimą: Olandija siunčia F-16, Prancūzija – „Mirage 2000“ naikintuvus, bandoma gauti „Gripen“ iš Švedijos.
Kare, kuriame abi pusės susiduria su ribotais ištekliais, būtent šie šachmatų ėjimai leidžia pasiekti persilaužimą. Kremlius negali sau leisti tolesnės gėdos prarasti savo vertingiausią turtą. Jis arba turi būti apsaugotas (tai reiškia, kad turtas turės būti perkeltas kur nors kitur), arba jis turės būti perkelti toliau nuo bepiločių orlaivių ar HIMARS veiklos diapazono, taip pailginant laiką, per kurį galima pasiekti tikslą virš Ukrainos.
Tai dar vienas V. Putino pažeminimas sustojus Charkivo puolimui. Nepaisant tūkstančių Rusijos aukų ir milžiniškų įrangos sąnaudų, Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo pareigūnas penktadienį paskelbė, kad puolimas įstrigo ir mažai tikėtina, jog pažengs į priekį.
Leisdamas pažeisti dar vieną raudoną liniją be jokio eskalavimo ar atsako, V. Putinas pademonstravo savo silpnumą. Ir nors Ukraina norėtų galėti daugiau, sugebėjimas smogti Rusijos teritorijoje suteikia jai reikšmingą taktinį pranašumą.
