Pervedami į aukštą parengtį. „Nuo 410 iki 500.“ Gali būti III pasaulinis karas ()
Atsargų dydis išliko santykinai stabilus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vykstant karui Ukrainoje bei Palestinos ir Izraelio konfliktui, devynios pasaulio branduolinės valstybės modernizuoja savo branduolinius arsenalus, o kai kurios iš jų didina kovinių galvučių skaičių. Tai teigiama Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) metinėje ataskaitoje.
Organizacijos skaičiavimais, 2024 m. sausio mėn. pasaulinės branduolinių galvučių atsargos sudarė apie 12 121 branduolinę galvutę, iš kurių apie 9 585 buvo karinėse atsargose, skirtose galimam panaudojimui. Apskaičiuota, kad 3 904 iš jų buvo dislokuotos raketose ir orlaiviuose, t. y. 60 galvučių daugiau nei 2023 m. sausio mėn. Apie 2 100 dislokuotų kovinių galvučių buvo aukštos parengties balistinėse raketose.
Beveik visos šios kovinės galvutės priklausė Rusijai arba JAV. Tačiau analitikai pirmą kartą pastebi ženklų, kad Kinija taip pat įvedė dalį savo branduolinio arsenalo į aukštą parengtį.
„Nors bendras branduolinių galvučių skaičius pasaulyje ir toliau mažėja, nes Šaltojo karo ginklai palaipsniui išmontuojami, deja, ir toliau kasmet daugėja aktyvių branduolinių galvučių. Panašu, kad ši tendencija išliks ir artimiausiais metais dar labiau sustiprės, o tai kelia nerimą dėl naujo pasaulinio karo“, – sakė SIPRI direktorius Danas Smithas.
Rusija ir JAV kartu turi beveik 90 proc. visų branduolinių ginklų. Jų naudojamų atsargų dydis 2023 m. išliko santykinai stabilus, nors manoma, kad Rusija operacinėse pajėgose bus dislokavusi maždaug 36 kovinėmis galvutėmis daugiau nei 2023 m. sausio mėn.
Tačiau Kinija sparčiai didina savo branduolinį arsenalą. SIPRI vertinimais, Kinijos branduolinio arsenalo dydis per pastaruosius metus padidėjo nuo 410 iki 500 kovinių galvučių, ir manoma, kad jis ir toliau augs. Analitikai mano, kad iki šio dešimtmečio pabaigos Kinija potencialiai gali turėti tiek pat tarpžemyninių balistinių raketų, kiek Rusija ar Jungtinės Valstijos, nors jos branduolinių kovinių galvučių atsargos išliks daug mažesnės.
„Kinija savo branduolinį arsenalą kuria sparčiau nei bet kuri kita šalis. Tačiau beveik visos branduolinį ginklą turinčios valstybės arba planuoja, arba labai stengiasi didinti savo branduolines pajėgas“, – sakė SIPRI Masinio naikinimo ginklų programos vyriausiasis bendradarbis Hansas M. Christensenas.
