„Pati sunkiausia operacija. Jie galiausiai ten įmetė „200-šimtąjį““ ()
„Turėjome šturmų keturias valandas iš eilės.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Operacija Krynkuose, Chersono srityje, yra viena sunkiausių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų per Rusijos pradėtą karą. Jūrų pėstininkai sako, kad Krynkuose „gyventi galima, pasitraukti – ne“.
„Krynkuose turėjome šulinį, iš kurio tai mes sėmėme vandenį, tai jie, tai mes. Norint patekti prie šulinio, turėjome šturmuoti. Tai buvo jų teritorija, į mus šaudė. Kažkas pribėgdavo prie šulinio ir semdavo vandenį. Kai mes juos iš ten išmušėme, jie galiausiai tiesiog ten įmetė „200-šimtąjį“, taip užnuodydami vandenį“, – „Hromadskyi“ pasakojo 35-osios brigados jūrų pėstininkas Vitalijus.
Vyrui operacija kairiajame Chersono srities krante buvo pirmoji, kurioje jis dalyvavo. Jis sakė, kad Krynkuose nepraeina nė dienos, kai „tu į nieką nešaudytum arba į tave nešaudytų“.
„Kitomis kryptimis puolimo grupės ateina dviem ar trims dienoms, tada jos yra pakeičiamos, kad galėtų pailsėti. Taip, tave čia taip pat pakeis – bet tai bus namas už šimto metrų nuo šturmo vietos. Ir tai labai intensyvūs šturmai. Turėjome šturmų keturias valandas iš eilės“, – pasakojo Vitalijus.
Tačiau sunkiausia šios operacijos dalis yra ne patys mūšiai, o persikėlimas per Dnieprą, sako kariškiai. Kovotojas, vardu Aleksandras, pasakojo, kad kareiviai štumui į Krynkus įplaukdavo ribotam laikui. „Valtininkai“ plaukdavo kiekvieną dieną tuo pačiu maršrutu, kuris buvo gerai žinomas priešui.
„Krynkai yra pati sunkiausia operacija, kurią aš kada nors turėjau savo praktikoje. Nedaug kariuomenių kovėsi upėse. Tai unikali patirtis“, – pabrėžė jis.
