„Sunaikino dešimtis tūkstančių.“ Smogė Rusija. Prasidėjo Pirmasis Kosminis karas ()
Prieš tai, kai Kremliaus kareiviai ir tankai pradėjo veržtis per Rusijos sienas, prieš tai, kai jų raketos pradėjo padeginėti Ukrainos miestus ir katedras, jų lyderiai pradėjo slaptą misiją – kuri, jų manymu, turėjo padėti greitai pasiekti pergalę žaibiškame kare.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Liūdnai pagarsėjusi Rusijos karinės žvalgybos valdyba įvykdė kibernetinę ataką, kuri suveikė beveik tobulai: smogė amerikiečių palydovinio tinklo, nuo kurio priklausė Ukrainos prezidento ir gynybos vadovų tarpusavio ryšys ir vadovavimas kariams, antžeminėms stotims.
Slapta ataka greitai sunaikino dešimtis tūkstančių „Viasat“ modemų ir sukėlė pavojų gyvybiškai svarbioms gyvybinėms linijoms, jungiančioms Kijevą su gynėjais visoje šalyje ir sąjungininkais visame pasaulyje.
Aukščiausių Ukrainos vadų izoliavimas, kai Rusijos tankai siekė užimti sostinę, o raketos buvo nukreiptos į televizijos ir telekomunikacijų bokštus, buvo masinės misijos, kuria siekta uždusinti ukrainiečius „karo migloje“, dalis, sako Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Secure World Foundation“ vyriausioji kosmoso saugumo ir stabilumo direktorė Victoria Samson.
Svarbiausia šioje misijoje buvo sunaikinti Kijevo ryšius su amerikiečių palydovų flotile, kuris prezidentui ir jo saugumo tarybai teikė interneto ryšį ir galimybę koordinuoti Ukrainos pasipriešinimą, teigia ji.
Specialistė sako, kad Rusijos kariuomenės susitelkimas į greitą Kijevo gebėjimo pasinaudoti pažangiausiomis kosminėmis technologijomis sužlugdymą neseniai buvo pabrėžtas jos kolegų iš Karinio jūrų laivyno analizės centro (angl. Center for Naval Analyses, CNA) parengtoje kronikoje.
Šie CNA mokslininkai, ištyrę Rusijos karinės sferos traktatus ir įsakymus, pranešė, kad „prieigos prie kosminės informacijos kontrolė laikoma didžiuliu pranašumu, nes suteikia didesnius kovinius pajėgumus“.
Aukščiausio rango Rusijos gynybos strategai taip pat mano, kad būtina sunaikinti su kosmosu susijusią priešo antžeminę infrastruktūrą „pradiniu karo laikotarpiu, kai abi pusės, rusų kalba tariant, „informaciniu smūgiu“ gali sužlugdyti priešininko vadovavimą, kontrolę, ryšius, kompiuterius, žvalgybą, stebėjimą ir žvalgybą“, – savo ataskaitoje „Kosmoso vaidmuo Rusijos operacijose Ukrainoje“ nurodo CNA ekspertai.
Tai, kad Kremliaus generolams labai svarbu sunaikinti priešininko kosmines technologijas pačioje konflikto pradžioje, paaiškina glaudžiai sinchronizuotus Rusijos įsiveržimus į „Viasat“ tinklą ir Ukrainos teritoriją – nė viena iš šių teritorijų nebuvo griežtai saugoma.
„Rusijos pajėgos sąmoningai atakavo „Viasat“ terminalus, siekdamos nutraukti Ukrainos karinį ryšį, kai įsiveržė į Ukrainą, – pasakoja V. Samson. – Rusija niekada oficialiai nepripažino, kad ji rengė šias atakas, tačiau JAV ir jos partneriai ES oficialiai tai paskelbė 2022 m. gegužę.“ Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius, apkaltinęs „Rusijos karinę žvalgybą“ organizavus kibernetinį blitzkrygą, pažadėjo, kad ji sulauks „griežtų pasekmių“.
Bet Kremliaus šventimas dėl Kijevo vadovų įkalinimo informacinėje juodojoje skylėje – net ir tuo metu, kai jo šarvuočių kovinė grupė šliaužė sostinės link – buvo staiga nutrauktos.
„SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas pradėjo skubiai gabenti į Ukrainą dešimtis tūkstančių „Starlink“ stočių, kad šalis vėl būtų prijungta prie pasaulinio interneto per jo palydovus, skraidinančius plačiajuostį ryšį aplink pasaulį.
„Maxar Technologies“ ir „Planet Labs“ – moderniausių vaizdavimo palydovų kūrėjai – pradėjo Ukrainos prezidento rūmus ir svarbiausias pasaulio naujienų redakcijas tvindyti iš kosmoso darytomis didelės raiškos panoraminėmis nuotraukomis, kuriose užfiksuota prie Kijevo sustojusi Rusijos tankų kolona, masinės kapavietės, kurios atsirado Rusijos okupuotuose kaimuose, ir Maskvos raketų apšaudyti miestai.
Rusai buvo įsiutę.
Vladimiras Putinas pradėjo siųsti savo pasiuntinius į JT susitikimus ir grasinti, kad jo kosminės pajėgos gali pradėti numušinėti Ukrainai padedančius amerikiečių palydovus. Tačiau tada Rusijos vadovybei turėjo tapti aišku, kad šis tikslas yra beviltiškas, sako V. Samson.
Kadaise Sovietų Sąjunga varžėsi su JAV keldama į orbitą sudėtingus raketų sekimo palydovus – o dabar V. Putino valdoma Rusija, kurioje korupcija driekiasi nuo Kremliaus iki kosmodromų, turi mažiau nei 200 palydovų – palyginti su daugiau nei 6000 palydovų, kuriuos paleidžia vien „SpaceX“.
Tuo pat metu Rusija smarkiai atsilieka nuo JAV ir kitų NATO valstybių ir net Ukrainos, kai kalbama apie kosminių technologijų integravimą į savo karines operacijas, sako Karinio jūrų laivyno aukštosios mokyklos Monterėjuje (Meksika) profesorius Jamesas Clay'us Moltzas.
V. Putino strategai „nepasiruošė ilgalaikiam konfliktui su priešininku, turinčiu daugiau informacijos nei jie, – sako jis. – Atrodo, kad Rusijos kariuomenė vis dar susiduria su informacijos spraga dėl savo palydovų ribotumo ir prieigos prie Vakarų komercinių vaizdų trūkumo.“
Pasak jo, nepaisant sėkmingo išpuolio prieš „Viasat“ antžeminius terminalus, Rusijai nepavyko pasiekti pagrindinio tikslo – neleisti Ukrainos kariuomenei gauti iš kosmoso gaunamos informacijos.
„Rusija aiškiai nenumatė, kad Ukraina sulauks bendradarbiavimo iš Vakarų šalių ir komercinių tarnybų“, – sako profesorius J. C. Moltzas, parašęs keletą knygų apie didžiųjų pasaulio kosmoso galybių konkurenciją, įskaitant „Azijos kosmoso lenktynes“ ir „Kosmoso saugumo politiką“.
Skleisdamas virtinę grasinimų smogti Vakarų palydovams – kurie greičiausiai būtų nukreipti į „SpaceX“, „Planet“ ir „Maxar“ – V. Putino gynybos vadovų ratas greičiausiai priėjo prie išvados, kad „vieno ar dviejų Vakarų palydovų sunaikinimas 2021 m. lapkritį išbandytu ASAT ginklu“ praktiškai nieko nepadarys, kad Rusija pakeistų savo atsilikimą nuo Amerikos kosminės galios.
Užuot nukreipusi savo raketas į „SpaceX“ kosminius laivus, Maskva vietoj to paleido jas į „Starlink“ stotis, išsibarsčiusias po visą Ukrainą – ir į Dnieprą, kosmoso centrą, kuris nuo seno vadinamas Ukrainos „raketų miestu“.
Profesorius J. C. Moltzas teigia, kad per pastaruosius dvejus metus Dnieprą apšaudė rusų raketos, o kosminių aparatų gamykla „Južmaš“ buvo tiesioginis taikinys.
Karinio jūrų koledžo profesorius Davidas Burbachas straipsnyje „Ankstyvosios Rusijos ir Ukrainos karo kaip kosminio konflikto pamokos“ teigia, kad „Rusijos ir Ukrainos karas yra galbūt pirmasis žmonijos istorijoje dvipusis kosminis karas“.
Profesorius J. C. Moltzas su tuo sutinka: „Taip, tai pirmasis dvipusis kosminis karas, o Ukraina pirmauja dėl savo partnerių“. Jis prognozuoja, kad šis pirmasis kosminis karas gali būti technologiškai sudėtingų ateities kosminių susidūrimų tarp supervalstybių pirmtaku.
Jis priduria, kad jei per šiuos numatomus kosminius konfliktus kils dideli raketų mūšiai, žemoji Žemės orbita gali tapti netinkama žmonėms. Tačiau būtent tokią ateitį numato kai kurie pagrindiniai Rusijos kosmoso komisarai.
CNA tyrėjai cituoja Rusijos kariuomenės Generalinio štabo akademijai vadovaujantį generolą pulkininką V. B. Zarudnickį, kuris prognozuoja, kad ateityje laukia „naujos karo kosminėje erdvėje formos – ypač kova su palydovais, sisteminės karinės operacijos valstybinės infrastruktūros objektams sunaikinti, orbitinis mūšis su palydovais [ir] antskrydžiai kosmose“.
Parengta pagal „Forbes“.
