Ukrainiečiams, bėgantiems nuo Rusijos puolimo, laikas baigiasi, rašo „Reuters“.

Nuniokotame rytų Ukrainos mieste Torecke laikas norintiems išvykti senka. Rusijos kariai lėtai, bet užtikrintai žengia į priekį, dieną ir naktį bombarduodami miestą raketomis, artilerijos ugnimi ir aviacinėmis bombomis, vykdydami platesnį puolimą Donecko srityje, rašo „Reuters“.

Ten, kur kadaise stovėjo pastatai, guli griuvėsių krūvos, apdegę gyvenamieji pastatai tapo netinkami gyventi, nugriuvo bažnyčios bokštas, o šalia kyla dūmų debesys nuo skrendančių sviedinių.

Grupė daugiausia pagyvenusių gyventojų susirenka į gyvenamojo namo kiemą pasiklausyti kamufliažine uniforma vilkinčio policininko Ivano, kuris bando įtikinti juos palikti Torecką kartu su savo evakuacijos komanda.

Šimtai tokių pareigūnų kaip jis ir Ukrainos savanoriai bando tą patį padaryti miestuose ir kaimuose palei fronto liniją, kol jie nevirto griuvėsiais ir neatsidūrė Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

„Ar jūs visi pasiliekate? Ar nematote, kaip situacija keičiasi? Jei manote, kad galite su tuo susitvarkyti, to nepadarysite“, – sako jis.

Vieni jo pasiūlymą priėmė, kiti atmetė. Daugelis likusių žmonių nenori išvykti dėl neužtikrintumo. Kiti atsisako būti atskirti nuo pagyvenusių giminaičių ir draugų.

„Likau aš viena, visi kiti palaidoti“, – sakė buvusi mokyklos direktorė Valentina.

„Lėktuvai atskrenda kiekvieną naktį ir puola, ypač pastarąsias dvi dienas“, – verkdamas pridūrė 75 metų vyras.

Moteris šalia jos šaukė: „Dievas davė mums žemę ir dangų, bet jie (rusai) viską sutrypė, apliejo krauju, o jauni berniukai...“

„Daugelis žmonių atsisako išvykti. Mes su jais kalbamės, vaikinai juos įtikina, bet jie nenori išeiti“, – sako policijos pareigūnai. „Jiems siūlome viską, ką galime, būstą, transportą, viskas nemokama, bet žmonės slepiasi rūsiuose“, – sako pareigūnai.

Oleksandras ruošiasi evakuotis, tačiau prieš tai su policijos pareigūnais iš kiemo vištidės išleido vištas, o nuo pavadėlių paleido šunį ir ožkas.

88 metų Valentina anksčiau buvo pabėgusi iš Torecko, tačiau trumpam grįžo iš savo buto pasiimti šaldytuvo, nes jai jo prireikė naujuose namuose netoliese esančiame Konstantynivkos mieste.

„Visas maistas sugedo, turėjome išmesti dešrą, majonezą ir sviestą“, – sakė ji. „Atėjau pasiimti šio šaldytuvo. Šaldytuvai brangūs, iš kur gausiu pinigų tokiam nusipirkti?“

Serhijus ir Irina, pora, sėdintys kartu ant suoliuko už savo buto, svarstė išvykti ar ne. Policija liepė jiems kitą rytą būti toje pačioje vietoje, kad būtų paimti, jei nuspręstų išvykti.

„Aš nerimauju, kad negalėsime grįžti, niekas mūsų čia neleis“, – sakė 65 metų Serhijus.

Galų gale jie nusprendė, kad vis tiek išvyks.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

reuters

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()