„5 mlrd. per 72 val.“ Po atominio bombardavimo. Kas nutiks po dienų, mėnesių ir metų ()
Kokios distopinės scenos atsivers pasaulyje, jei viena iš šalių panaudos branduolinį ginklą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ekspertai prognozuoja, kad kilus pasauliniam branduoliniam karui, jei jo nepavyks išvengti, iš karto po pirmosios bombos numetimo žus 360 mln. žmonių. Tačiau šios aukos bus tik pradžia – mokslininkai prognozuoja, kad vos per pirmąsias 72 minutes mirs apie 5 milijardus žmonių, rašo „Daily Mail“.
2024-ųjų kovą išleista Annie Jacobsen knyga „Branduolinio karo scenarijus“ (Nuclear War: A Scenario) paremta išskirtiniais interviu su žymiausiais pasaulio mokslininkais ir branduolinės žiemos ekspertais. Tyrėjai iš viso pasaulio aprašo scenarijų, kaip šiuolaikinė civilizacija žlugs po to, kai žmogaus ranka nuspaus branduolinį „raudonąjį mygtuką“.
Knygos puslapiuose mokslininkai pasakoja, kaip per kelias dienas nuo pirmosios branduolinės galvutės paleidimo visame pasaulyje radioaktyvūs suodžiai užpildys orą keletą mėnesių, sukeldami temperatūros kritimą ir žemės ūkio žlugimą.
Branduolinio karo atveju dauguma žmonių neturės laiko žengti net kelių žingsnių nuo tos vietos, kur bus, kai pataikys bomba. Tie, kurie nemirs akimirksniu, liks gyventi nederlingoje žemėje, tarp miškų gaisrų, sušalusios žemės, radiacijos poveikio, maisto trūkumo, plačiai paplitusio naikinimo ir ligų.
Po kelių minučių
|
Jacobsen knygoje aprašomas išgalvotas scenarijus, kai Šiaurės Korėja paleidžia tarpžemynines balistines raketas į Jungtines Valstijas. Aptikusi paleidimą, JAV reaguoja ir prasideda branduolinis karas. Spėjama, kad reaguodamos į ataką JAV paleis branduolines galvutes prieš Rusiją ir Šiaurės Korėją, o tada Rusija atsakys tuo pačiu prieš JAV ir sąjungininkes.
Dėl to tūkstančiai branduolinių bombų sugriauna miestus ir visą infrastruktūrą – pasaulis praranda elektrą ir energiją, o radioaktyviosios medžiagos patenka į orą.
Dešimtys milijonų žmonių miršta beveik akimirksniu.
Po kelių valandų
Miškai, miestai ir pasėliai yra apimti liepsnų, o ugnies žiedai tęsiasi nuo 1600 iki 3200 km nuo kiekvieno branduolinio sprogimo epicentro. Miestų pasatatų gaisrų metu į orą išskiria toksinai, o degant izoliacijai ir stiklo pluoštui išsiskiria cianidai, vinilo chloridas, dioksinai ir furanai. Šios cheminės medžiagos pažeidžia organus ir nervų sistemą, sukelia vėžį, neurologinius simptomus ir mirtį.
Visur siautėja miškų gaisrai, o radioaktyvūs krituliai žudo spygliuočius. Vandens tiekimas visame pasaulyje yra sutrikęs, todėl tiesiog nėra kuo gesinti liepsnų.
Po kelių dienų
Radioaktyvūs grybų debesų produktai, ypač stroncis-90, jodas-131, tritis, cezis-137, plutonis-239, nuodija aplinką. Tai sukelia DNR pažeidimus ir su vėžiu susijusias ligas, cheminius tinklainės ir odos nudegimus, kraujavimą, komą ir mirtį.
Kiekvienas, kuris išgyvens pradinį branduolinio karo etapą, pradės mirti nuo spindulinės ligos ir apsinuodijimo, kuri sukels pykinimą, vėmimą, karščiavimą, galvos svaigimą, dezorientaciją, vėmimą krauju ir viduriavimą, taip pat vidinį kraujavimą ir infekciją.
Dėl didelio radiacijos poveikio per tokį trumpą laiką vidinės žmonių kūno dalys suskystės, nes bus pažeistos kraujagyslės. Dėl to nedaugelis išgyvenusių kentės nuo chromosomų pažeidimo, aklumo ir nevaisingumo.
Tęsinys kitame puslapyje:
Per kelių savaičių
Po kelių savaičių gamtinių dujų ir anglies atsargos žemės plutoje ir toliau nevaldomai degs. Dėl to į viršutinę troposferą ir stratosferą – žemiausią ir antrą žemiausią planetos atmosferos sluoksnius – bus išmestas neįtikėtinas kiekis suodžių.
Suodžiai blokuos Saulės spindulius, o planetos temperatūra smarkiai kris, Žemėje prasidės branduolinė žiema.
Po kelių mėnesių
Klimatologo Alano Robocko teigimu, suodžių tankis sumažins pasaulinę temperatūrą planetoje – JAV ir Europa bus tarp labiausiai nukentėjusių regionų. Daroma prielaida, kad temperatūra metų metus nepakils aukščiau nulio, o tai sunaikins didžiąją dalį gyvūnų ir augalų.
Po dešimtmečių
Dėl užsitęsusių šalčių ir Saulės šviesos trūkumo kritulių kiekis sumažės 50 %, o tai sunaikins pasėlius visame pasaulyje. Išgyvenusieji greičiausiai grįš prie medžiotojų-rinkėjų gyvenimo būdo, o milijonai mirs dėl maisto trūkumo.
Tuo pačiu metu išgyvenusieji turės kovoti vieni su kitais dėl ribotų išteklių. Ežerai užšals, o kiti vandens šaltiniai greičiausiai bus apnuodyti pramoninėmis cheminėmis medžiagomis.
Kai pasaulis pagaliau atitirps, milijonai tirpstančių lavonų užnuodys geriamąjį vandenį, o išgyvenusieji pakrantėje pastebės, kad moliuskai žuvo dėl radiacijos arba dabar yra per daug radioaktyvūs, kad juos galėtų valgyti.
Dar po kelerių metų suodžiai nusės, ozono sluoksnis praras apie 75 % apsauginės galios. Dėl to Saulės spinduliai planetos paviršių galės pasiekti be jokių filtrų, o tai sukels mirtinus Saulės nudegimus. Tie, kurie išgyvens, turės ieškoti prieglobsčio urvuose ir įdubose. Be to, žmonija susidurs su maru.
Po tūkstančių metų
Net kai planetos temperatūra grįš į priešbranduolinio karo būseną, ateities žmonės ir toliau gyvens medžiotojų-rinkėjų gyvenimus ir tikriausiai neprisimins žmonių, kurie žuvo nuo branduolinio ginklo.
Spėjama, kad mūsų palikuonys tiesiog nesugebės aptikti šiandieninės civilizacijos pėdsakų, o praeities žmonijos įrašai tiesiog išnyks.
