Įspūdingas radinys Baltijos jūroje. „Manau, kad turime lobį“ ()
Narai Baltijos jūros dugne aptiko XIX amžiaus burlaivio nuolaužą, pripildytą maždaug šimtu butelių šampano ir mineralinio vandens. Ekspedicijos vadovas skaičiuoja, kad laivas netoli Švedijos galėjo nuskęsti 1850–1876 m.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sėkmingą paiešką kartu su Baltijos jūros nuolaužas tyrinėjančia Tri-City nardymo grupe „Baltictech“ atlikęs lenkų naras Tomasz Stachura informavo apie burlaivio, pripildyto šampano, vyno ir mineralinio vandens buteliais, nuolaužos vietą.
Socialinėje žiniasklaidoje Stachura rašė: „Na, manau, kad turime lobį“. „Praėjusią savaitę, važiuodami iš Lebos į Švedijos Elando salą, patikrinome visus sąraše esančius daiktus, kuriuos gavome iš draugiškų hidrografų ir žvejų“, – paaiškino naras.
Jis pridūrė, kad nuolauža, į kurią narai nusileido, iš pradžių atrodė „viena mažiausiai įdomių“, kurią jie turėjo patikrinti. „Įtarėme, kad tai bus žvejų laivas, bet nusileidome tik dėl būtinybės“, – sakė jis.
„Du narai, Marek Cacaj ir Paweł Truszyński, pirmiausia palindo po vandeniu į maždaug 58 metrų gylį. - Jie buvo išvykę beveik dvi valandas, todėl jau žinojome, kad tai kažkas labai įdomaus“, – sakė Stachura.
Jis pridūrė, kad Baltijos jūros dugne narai aptiko XIX amžiaus burlaivį, prikrautą šampano, vyno, mineralinio vandens ir porceliano butelių. „Matėme per 100 butelių šampano ir krepšelių su mineraliniu vandeniu moliniuose buteliuose. Ir būtent šis vanduo pasirodė įdomiausias ir atvedė mus prie tolesnių užuominų“, – aiškino jis.
Jis paaiškino, kad jie fotografavo vandens butelius po vandeniu. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo vokiečių „Selters“ vanduo. Jis pabrėžė, kad tai vienas seniausių Europoje išgaunamų vandenų ir šimtmečius patiekiamas ant prabangiausių pasaulio stalų. Jis buvo labai populiarus XX a. – Antspaudo formos ir istorikų pagalbos dėka žinome, kad vanduo buvo išpilstytas 1850–76 metais, o tai gali rodyti tikėtiną laivo nuskendimo laikotarpį – pridūrė Stachura.
Jo nuomone, viena iš burlaivio, kurio nuolaužos yra apie 20 jūrmylių į pietus nuo Švedijos salos, nuskendimo priežasčių galėjo būti per didelis gabenamų krovinių svoris ir audra jūroje. „Tai mažas, 16 metrų ilgio burlaivis. Stebina tai, kad jis yra prastas, palyginti su turima apkrova“, – sakė jis.
Jis pabrėžė, kad antroji laivo skendimo hipotezė, į kurią atsižvelgia narai, yra laivo susidūrimas su kitu. Tai gali reikšti nuolaužos laivapriekio pažeidimas.
Stachura patikino, kad apie nuolaužą informavo Södertörn universitetą ir profesorių Johan Rönnby, atsakingą už povandeninius tyrimus Švedijoje. Apie radinį jis ketina informuoti ir Švedijos Kalmaro grafystę. „Tikimės, kad mums pavyks gauti rėmėją ir surengti nuolaužos tyrimą, globojamą švedų archeologų“, – sakė naras.
