„Trečiojo tūkstantmečio kare negali būti senų sovietinių požiūrių“ ()
„Tai, ką gauname iš savo partnerių, yra praėjęs tūkstantmetis.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
OBOZ.UA žurnalistas uždavė klausimą pilotui-instruktoriui, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkui, karo ekspertui Romanui Svitanui.
– Didžiosios Britanijos kariuomenės atsargos pulkininkas Glenas Grantas interviu televizijai „Espresso“ sakė, kad vyriausiasis vadas Syrskis turi pakeisti požiūrį į Ukrainos armijos strategiją ir taktiką. Pasak eksperto, jei Syrskio planas yra „mažajai sovietų armijai“ kovoti su „didžiąja sovietų armija“, tai neduos sėkmės, nes Rusijos armija visada turės pranašumą kiekybine prasme. Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi kariauti naujais būdais. Kaip manote, ar šiuose žodžiuose yra tiesos? O gal apskritai vienas vyriausiasis vadas šiandien nesprendžia Ukrainos kariuomenės taktikos ir strategijos šiame kare?
|
– Taktikos gal ir nesprendžia, bet strategija yra būtent vyriausiojo vado ir generalinio štabo uždavinys. Aišku, kad vienas kariuomenės vadas nekovoja, bet strategija vis tiek priklauso nuo jo.
Visų pirma, generolas Syrskis negali neturėti plano. Visa vyriausiojo vado ir generalinio štabo egzistavimo esmė yra būtent planavimas: operacijos planavimas priklausomai nuo gynybinių, puolimo, kontrpuolimo veiksmų strategijos. Tai yra, yra daugybė užduočių, kurias sprendžia vyriausiasis vadas.
Tačiau tai, kad trečiojo tūkstantmečio kare negali būti senų sovietinių požiūrių, yra absoliuti tiesa. Ir tai ne tik karas tarp dviejų „sovietų armijų“, didelių ir mažų. Žinoma ne. Tiesiog yra paradigma vykdyti karines operacijas trečiajame tūkstantmetyje.
Todėl neabejotinai būtina rengti personalą būtent tokio pobūdžio karui, tačiau prisitaikant prie konkrečios strategijos. Koks karas pas mus? Gynybinis, puolimas? Čia jau sprendžia Generalinis štabas ir pagal tai, ką nuspręs, bus parenkama taktika.
Nes čia viskas logiška. Syrskis aiškiai turi viziją. Mūsų partneriai mums padeda, įskaitant patarimus, teisingus patarimus. Tačiau klausimas yra apie jų veiksmų turinį. Reikia apmokyti personalą, dalintis technologijomis, ko, atvirai kalbant, dar nepastebima. Tai, ką gauname iš savo partnerių, yra praėjęs tūkstantmetis. Todėl „mažoji sovietų armija“ vis dar kovoja su „didžiąja sovietų armija“.
Kur galime gauti aukštųjų technologijų ginklų? Jie mums jų tiesiog neduoda. Ir tai ne tik tai, kad jie neduoda mums ginklų, jie neduoda mums technologijų. Galėtume patys užsiimti gamyba, bet neturime galimybių naudotis šiomis technologijomis. Tai yra problema. Ir šis klausimas turi būti keliamas.
