„Atvesk draugą.“ Rusijoje skelbiama nauja beprotybė. Tai daug ką atskleidžia ()
Rusijoje nesibaigia desperacija.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Už „draugo atvedimą“ į Rusijos armiją galima gauti iki 100 000 rublių (apie 1 070 eurų). Mažiausiai devyniuose Rusijos regionuose valdžia įvedė „rekomendacinę“ programą, skirtą naujokams į armiją užverbuoti, rašo nepriklausomas portalas „Viorstka“.
Jaroslavlio ir Tatarstano sričių valdžia daugiausiai moka „specialiųjų karinių operacijų savanoriams“, t. y. naujiems žmonėms, kurie savanoriškai pasirašo (faktiškai neterminuotą) sutartį su armija, praneša „Viorstka“. Kaip nustatė žurnalistai, už naujo „savanorio“, t. y. savanoriškai priimto naujoko, atvedimą taip pat galima užsidirbti Jakutijoje, Mordovijos Respublikoje, Jamalo ir Nencų autonominėje apygardoje, Archangelsko, Kalugos ir Ivanovo srityse.
|
Įkainiai ir mokėjimo taisyklės (pvz., kai kur teisę į jį turi tik kariškiai) įvairiuose regionuose skiriasi. Mažiausia suma – apie penkis tūkstančius rublių (apie 54 eurai), didžiausia – 100 tūkstančių rublių (apie 1 070 eurų).
„Viorstka“ ir kita nepriklausoma žiniasklaida jau seniai rašė, kad (priešingai nei patikino vyriausybė) Rusijos armija susiduria su problemomis verbuojant žmones į frontą. Nepaskelbus naujos mobilizacijos bangos (iki šiol ji buvo 2022 m. rugsėjį), į armiją daugiausia verbuojami vadinamieji „savanoriai“. Už jų verbavimą atsakingos atskirų regionų valdžios institucijos, kurios iš Kremliaus gauna kvotas, kurias reikia įvykdyti.
Vienas iš įrodymų, aiškiai rodančių problemas šioje srityje, yra rekordiniai vadinamųjų „vienkartinių išmokų“, kurias gauna savanoriai, rodikliai. Prieš dvejus metus šios išmokos siekė 200 000 rublių (apie 2 150 eurų). Nuo šių metų pradžios šios sumos ėmė labai sparčiai didėti. Rekordas pasiektas Maskvoje, kur tokios išmokos dydis siekia 1,9 mln. rublių (apie 20 tūkst. eurų).
