Paslaptinga transporto priemonė Rusijos fronte. Sunaikina ukrainiečių tankus (Video) ()
Tai stipriausias Maskvos ir Pchenjano susitarimas nuo Šaltojo karo laikų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Viskas rodo, kad valdomų prieštankinių raketų transporto priemonės „Bulsae-4“ (M-2018) jau buvo pristatytos Rusijos kariuomenei. Liepos pabaigoje socialinėje platformoje „Telegram“ pasirodė nuotraukos, rodančios, kad jos važinėjo Rusijos pusėje, netoli fronto prie Charkivo.
Surprise! North Korean long-range Bulsae-4 ATGM system spotted for the first time by Ukrainian forces in Kharkiv region.
— Clash Report (@clashreport) July 30, 2024
It is classified as a non-line-of-sight (NLOS) missile system, which allows it to engage targets without the need for direct line-of-sight to the target.… pic.twitter.com/oY9NXxBxsR
|
Jei ši informacija pasitvirtins, tai bus pirmasis žinomas šarvuotas automobilis, kurį Šiaurės Korėja pristatė Rusijai. Korėjos žiniasklaida pranešė, kad praėjusių metų pabaigoje abi šalys sustiprino karinį bendradarbiavimą. Šiaurės korėjiečiai turi aprūpinti Maskvą amunicija, balistinėmis raketomis ir karine technika, o mainais gauti maisto atsargų.
Tai yra gana pažangus ginklas. Transporto priemonės yra ginkluotos aštuoniomis prieštankinėmis valdomomis raketomis, kurios atakuoja taikinius už regėjimo linijos ribų. Jų skrydžio atstumas (pagal įvairius šaltinius) yra nuo 10 iki 25 km. Buvo paskelbtas įrašas, kaip (tikriausiai) „Bulsae-4“ atakavo ir sunaikino Ukrainos kariuomenei priklausančią savaeigę haubicą. Įtariama, kad incidentas įvyko Charkivo srityje, maždaug už 10 kilometrų nuo fronto linijos. Vaizdo nedžiagą esą įrašė Ukrainos dronas.
Charkivo srities vadovybės atstovas Vitalijus Sarancevas sakė negalintis patvirtinti, ar pranešimai, jog „Bulsae-4“ veikia regione, yra tikslūs.
„Ši informacija šiuo metu tikrinama“, – sakė kariškis.
Neoficialiomis žiniomis, „Bulsae-4“ perdavimas Rusijai įvyko po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas birželį pasirašė abipusės gynybos paktą. Jame buvo nurodytos abipusės paramos sąlygos tuo atveju, jei vieną iš šalių užpultų užsienio valstybė. Vakarų apžvalgininkai pabrėžia, kad tai stipriausia Maskvos ir Pchenjano bendradarbiavimo forma nuo Šaltojo karo laikų.