„Bus didesnė nei „Rammstein“. 100 km nuo Ukrainos sienos. Kas vyksta ()
Paskatino sustiprinti naikintuvų patruliavimą danguje palei sieną.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rumunija stato didžiausią Europoje NATO oro pajėgų bazę komunistinių laikų aerodrome – vos už 100 km nuo Ukrainos sienos prie Dunojaus ir už 400 km nuo okupuoto Krymo. Ji bus didesnė už „Rammstein“ bazę Vokietijoje.
NATO plečia Aljanso šalių saugumą pasienyje su Rusija. Aviacijos bazėje, be kita ko, bus laikomi JAV bombonešiai B-52, galintys nešti branduolinį ginklą, rašo „The Times“.
Rumunijos noras sustiprinti saugumą gali būti atsakas į Rusijos priešiškumą. Rusijos dronai ir raketos, nukreiptos į Ukrainos uostus prie Dunojaus, dažnai skraido virš sienos. Vos praėjusią savaitę Rumunijoje buvo aptiktos trijų „Šahed-136“ nuolaužos, o tai paskatino NATO sustiprinti naikintuvų patruliavimą danguje palei sieną.
|
Į pensiją išėjęs JAV generolas ir buvęs JAV kariuomenės vadas Benas Hodgesas remia didelės NATO bazės statybą už 400 km nuo Krymo. „Man atsibodo nuolat reaguoti į tai, ką daro rusai. Kodėl neprivertus jų susirūpinti tuo, ką darome mes?“ – sako Hodgesas.
Šaltojo karo metais JAV stebėjo Sovietų Sąjungą iš bazių Vakarų Vokietijoje. Viena iš jų, „Rammstein“, iki šiol yra NATO centras, kuriame gyvena 50 000 kariškių ir jų šeimų narių. Manoma, kad per ateinančius du dešimtmečius Mihail Cogalniceanu bazė Rumunijoje aplenks „Rammstein“, užims 2800 hektarų žemės ir taps didžiausia Europoje – dvigubai didesnė už Vokietijos garnizoną.
Prie Konstancos, pagrindinio Rumunijos jūrų uosto, įsikūrusi Mihail Cogalniceanu bazė jau dabar yra NATO misijų, skirtų kontroliuoti Juodąją jūrą, būstinė.
Mihail Cogalniceanu oro pajėgų bazės pavertimas NATO tvirtove, kurioje gali tilpti 10 000 karių ir JAV branduoliniai bombonešiai, iš pradžių buvo sumanytas kaip atsakas į Rusijos išpuolius prieš Gruziją 2008 m. ir Ukrainos Krymą 2014 m. Tačiau projektas įgavo papildomą reikšmę po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m.
Per karus Irake ir Afganistane Rumunijos aerodromu jau naudojosi JAV kariuomenė – tuomet kaip pakilimo aikštele skrydžiams į Artimuosius Rytus.
Hodgeso nuomone, oro bazės plėtra rodo, kaip rimtai už geležinės uždangos kadaise įsikūrusios šalys vertina Rusijos grėsmę.
Rumunija investavo 2,67 mlrd. dolerių į Mihail Cogalniceanu oro pajėgų bazę, iš Norvegijos ir Portugalijos nusipirko tris eskadriles F-16, kad pakeistų sovietinius naikintuvus, o šį rudenį sudarys 6,35 mlrd. dolerių vertės sandorį dėl 32 naikintuvų F-35 pirkimo.
