Rusija išgąsdino. „Skubiai... prisijungti prie NATO...“ ()
Siūlo atsižvelgti į didėjančią Rusijos agresijos keliamą grėsmę Europai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Aukšto rango Šveicarijos pareigūnai siūlo ruoštis karui. Šveicarijos gynybos ministerijos sukurta ekspertų darbo grupė nacionalinio saugumo klausimais vyriausybei pasiūlė peržiūrėti neutralumo politiką ir vietoj to aktyviau bendradarbiauti su NATO ir Europos Sąjunga, skelbia „Politico“.
„Po Rusijos invazijos į Ukrainą neutralumas vėl tapo diskusijų objektu tiek šalies viduje, tiek už jos ribų. Spaudimas Šveicarijai parodyti savo poziciją didėja“, – rašo žiniasklaida.
Ekspertų darbo grupės ataskaitą parengė diplomatai, aukšto rango valstybės tarnautojai ir kariuomenės pareigūnai, taip pat ilgametis Miuncheno tarptautinės saugumo konferencijos vadovas Wolfgangas Ischingeris. Pareigūnų pateiktos rekomendacijos taps Šveicarijos 2025 metų saugumo strategijos pagrindu.
|
Tai tikra revoliucija, nes Šveicarija laikosi neutralumo jau daugiau kaip 200 metų. Dokumente rašoma, kad Šveicarija turėtų iš dalies atsisakyti neutralumo politikos, šalyje gyvavusios nuo 1815 m., atsižvelgiant į didėjančią Rusijos agresijos keliamą grėsmę Europai.
Dokumento autoriai rekomenduoja panaikinti ginklų reeksporto draudimą. Bernas šiuo metu draudžia parduoti ginklus kariaujančioms šalims. Atsižvelgiant į statistiką, ginklų eksportas iš Šveicarijos per pastaruosius metus sumažėjo 27 proc., o bendra jo suma siekė 746 mln. eurų. Viena iš nuosmukio priežasčių – Šveicarijos atsisakymas tiekti kitoms šalims ginklus, kurie potencialiai galėtų būti perduoti Ukrainai.
Ekspertai ragina stiprinti Šveicarijos karinę pramonę suaktyvinant prieigą prie Europos Sąjungos ir NATO ginklavimosi programų. Ataskaitoje taip pat raginama padidinti Šveicarijos karines išlaidas iki 1 % BVP, o tai turėtų būti pasiekta 2030 m. Šiuo metu Šveicarija gynybai išleidžia 0,76 % BVP, o tai yra daug mažiau nei skiria NATO narės gynybai.
Ekspertai nesiūlo Šveicarijai visiškai atsisakyti neutralumo ir, pavyzdžiui, prisijungti prie NATO. Tačiau glaudesnis bendradarbiavimas su kariniu aljansu ir Europos Sąjunga, pavyzdžiui, dalyvaujant bendrose karinėse pratybose, galėtų būti naudingas.
„Taip pat yra reputacijos aspektas. Šveicarija gali būti suvokiama kaip laisvas keleivis, nebendradarbiaujantis su Europos šalimis. Jei Šveicarija nori bendradarbiauti su Europos partneriais, ji turi kažką duoti mainais“, – pabrėžia Ženevos saugumo centro pasaulinių ir kylančių rizikų skyriaus vadovas Jeanas-Marcas Rikli.
