„Tai beprotybė. Vokiečiai tą darė per Antrąjį pasaulinį karą.“ Kas vyksta prie Maskvos (Video) ()
Tai desperatiško plano tęsinys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusai turi didelių problemų su Ukrainos bepiločiais orlaiviais, kurie atakuoja taikinius visoje Vakarų Rusijoje. Todėl aplink Maskvą buvo įrengta bokštų sistema, ant kurių sumontuotos priešlėktuvinės sistemos „Pancir-S1“. Ar prasmingas toks vokiškų „Flakturmų“, pastatytų aplink Berlyną per Antrąjį pasaulinį karą, idėjos atgaivinimas?
2023 metų antroje pusėje rusai aplink Maskvą pradėjo statyti priešlėktuvinių sistemų „Pancir-S1“ bokštus, kad padidintų jų efektyvumą prieš žemai skraidančius taikinius.
Tai desperatiško plano „Pancir-1“ užkelti ant valdiškų pastatų stogų pačiame mieste tęsinys. Nors tuo atveju buvo labai menkas efektas dėl aplinkinių pastatų, priemiesčiuose tokia vokiškų „Flakturmų“ atgaivinimo idėja turi tam tikrų pranašumų.
|
Pagrindinė priešlėktuvinių sistemų radarų, išdėstytų sausumoje, problema yra skrendančių taikinių aptikimo atstumas. Nuotolis, priklausomai nuo taikinio radijo atspindžio, yra daugiausia apie 40 kilometrų dėl radaro horizonto.
Kiekvienai šaliai fiziškai neįmanoma užtikrinti kelių tūkstančių kilometrų ilgio sienos apsaugos, nes tam reikėtų kas 40 km ar rečiau pastatyti priešlėktuvinę sistemą. Problemos sprendimas – radarą pakelti aukščiau, idealus pavyzdys – AWACS orlaiviai, bendradarbiaujantys, pavyzdžiui, su aviacija ar mobiliosiomis priešlėktuvinėmis sistemomis.
Tačiau Rusija turi didelių problemų dėl nedidelio A-50 lėktuvų skaičiaus ir nuostolių. Tuo tikslu rusai bando padidinti priešlėktuvinių sistemų diapazoną, radarą užkeldami keliomis dešimtimis metrų aukščiau. Čia galite pamatyti „Pancir-S1“ raketos šūvį į Ukrainos droną.
Rusko postavilo kolem Moskvy věže, na kterých byly namontovány systémy protivzdušné obrany.
— Eva 🇨🇿❤️🇺🇦❤️ (@Eva_CZ1) August 26, 2024
Na videu působení ruského protiletadlového raketového systému 96K6 "Pancyr'-S1" proti ukrajinským bezpilotním kamikadze v Moskevské oblasti.
Žádná panika... 😈 pic.twitter.com/4U3AluIq5u
„Pancir-S1“ istorija siekia labai sunkų Rusijai laikotarpį 1990-aisiais, kai, siekdama sumažinti išlaidas, ji ieškojo pigesnės alternatyvos artilerijos ir raketų sistemoms 2K22 „Tunguska“. Ekonomiškos haubicos ieškantys rusai, kaip ir prancūzai, nusprendė, kad sutaupys, naujojoje ginklų sistemoje panaudoję paprasto sunkvežimio važiuoklę, o ne brangią vikšrinę važiuoklę.
Tačiau dėl biudžeto suvaržymų RF projektui grėsė žlugimas, nuo kurio jį išgelbėjo Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) parama. Būtent pinigai iš JAE leido užbaigti projektą, kuris, skirtingai nei SSRS laikais, pirmiausia buvo pristatytas užsienio klientams. JAE rinkinius, sumontuotus ant vokiškų sunkvežimių, gavo 2000-ųjų pradžioje, o Rusija sistemos variantą pristatė tik 2012 m.
„Pancir-S1“ turi du radarus, kurių vienas naudojamas taikiniams aptikti, o kitas – ginkluotei, kurią sudaro pora 2A38M 30 mm automatinių pabūklų, kurių kiekvieno ugnies greitis yra iki 2500 šovinių/min., priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginys.
Sistemos pabūklų dalis pritaikyta plačiam amunicijos pasirinkimui ir leidžia pataikyti į taikinius iki 4 km atstumu, o raketų sekcijoje yra 12 paleidimo įrenginių, sugrupuotų po šešis. Tai leidžia lengviau šaudyti į kelis taikinius vienu metu, o, anot rusų, naudojamos radijo bangomis valdomos raketos leidžia pataikyti į taikinius, esančius iki 20 km atstumu ir iki 15 km aukštyje.
Tai nėra „uždekite ir pamirškite“ sistema, nes įgula turi kreipti paleistas raketas, kol jos pataikys. Be to, palyginti su šiuolaikinėmis sistemomis, tokiomis kaip „Skynex“, rusiškame varijante nenaudojama programuojama amunicija.
Be to, „Pancir-1“ sistemos, nepaisant jų patenkinamo efektyvumo prieš bepiločius orlaivius, prastai veikia prieš šiuolaikines slaptas sparnuotąsias raketas, tokias kaip „Storm Shadow“.
