„Maskvos armija paniškai pradėjo trauktis link Dniepro. Daugelis nuskendo upėje“ ()
Maskvos armija paniškai pradėjo trauktis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mūšyje prie Oršos, dabar Baltarusijos Vitebsko srities regiono centro, 1514 metų rugsėjo 8 dieną kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio kariuomenė nugalėjo maskvėnus, rašo „Zerkalo“.
1512 metais Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus III pradėjo karinę kampaniją prieš Lietuvos, Rusijos ir Žemaitijos Didžiąją Kunigaikštystę, kuri tuo metu buvo galingiausia valstybė Europoje. Lietuvos Kunigaikštystės kunigaikštis Žygimantas buvo ir Lenkijos karalius. Maskvos kariuomenei pavyko užimti Smolenską ir priartėti prie Oršos. Vasilijus išsiuntė į Oršą pagrindines armijos pajėgas, vadovaujamas Michailo Bulgakovo-Golicos ir Ivano Čeliadino.
|
Konstantinas Ostrogiškis disponavo apie 13 tūkstančių karių iš Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos žemių, lenkų kavalerija ir pėstininkais, taip pat užsienio samdiniais. Vasilijus išsiuntė maždaug 30 tūkst. žmonių.
Maskvos kariuomenė buvo prastai organizuota. Konstantinas Otrogiškis imitavo puolimą ir atsitraukimą. Tada įsakė iššauti patrankoms. Maskvos armija paniškai pradėjo trauktis link Dniepro. Daugelis nuskendo upėje. Vakare mūšis baigėsi.
Žuvo apie 10 tūkstančių Maskvos karių. Į nelaisvę pateko 8 gubernatoriai, 17 vadų ir keli tūkstančiai žmonių. Vasilijus III atsisakė juos išpirkti.
40 metų po mūšio Maskva nepuolė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių. Vokietijos imperatorius atsisakė sąjungos su Maskva ir sudarė sąjungą su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
1564 metų sausio 26 dieną prie Čašnikų miesto – dabar Baltarusijos Vitebsko srities – įvyko mūšis. Lietuvos-Rusijos kunigaikštystės kariuomenė sumušė Maskvos karalystės kariuomenę.
