„Padėkojo“ Rusijai už ilgametę „paramą“. Drebinanti žinia iš KSSO narės ()
Skelbiama įdomi informacija – ar ji tiesa, skelbia analitikai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ekspertai pažymėjo, kad Jerevanas turėjo nemažas oro gynybos sistemų atsargas, tačiau kai kurios jų buvo prarastos 2023 m. Karabacho kare. Tuo pat metu Armėnija aktyviai pereina prie vakarietiškos ginkluotės, pasirašo sutartis su Prancūzija ir Indija dėl naujų oro gynybos sistemų tiekimo.
Armėnija tariamai perdavė Ukrainai didelę dalį savo oro gynybos sistemų, įskaitant S-300, „Buk“, „Tor“ ir „Osa“, taip pat joms skirtas raketas. Šią informaciją išplatino Rusijos „Telegram“ kanalas „Fighterbomber“, kurį administruoja Ilja Tumanovas.
Jis skundėsi, kad Armėnija tokiu būdu „padėkojo Rusijai“ už ilgametę „paramą“.
|
„Defense Express“ analitikai pažymėjo, kad rusai panašias žinutes skleidė ir anksčiau. Kelias dienas prieš tai Rusijos propagandistai rašė, kad Jerevanas per ES tiekia Ukrainai tankų sviedinius ir priešlėktuvines raketas.
2023 metų lapkritį taip pat buvo kalbama, kad Jerevanas ruošiasi perduoti paleidimo įrenginius „Točka-U“. Tačiau iki šiol nebuvo gauta jokių patvirtinimų apie ginklų perdavimą iš Armėnijos į Ukrainą.
Remiantis turima informacija, Armėnijoje yra apie tris S-300PT-1 divizijas, kelios „Buk“ sistemos ir iki 4 „Tor“ oro gynybos sistemų. 2020 metų pradžioje Armėnija taip pat turėjo apie 70–90 oro gynybos sistemų „Osa“. Tačiau nemaža dalis šių sistemų buvo prarasta per antrąjį Karabacho karą 2020 metų rudenį. Visų pirma, buvo prarasta daugiau nei 20 „Osa“, taip pat dalis S-300 ir kitų oro gynybos sistemų.
Pasikeitus karinei strategijai, Armėnija pamažu tolsta nuo rusiškos ginkluotės, o tai patvirtina naujos sutartys su Prancūzija ir Indija, pažymėjo analitikai. 2023 metų lapkritį Jerevanas pasirašė sutartį su Prancūzija dėl trijų „Ground Master 200“ radiolokacinių stočių ir trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų „Mistral“, kurias taip pat naudoja Ukraina, tiekimo. Be to, 2023 m. gruodžio mėn. buvo pasirašytas susitarimas su Indija dėl 15 „Akash“ oro gynybos sistemų pirkimo.
2024 metų pradžioje Prancūzija patvirtino esanti pasirengusi Armėnijai parduoti vidutinio ir ilgo nuotolio oro gynybos sistemas, įskaitant SAMP/T. Tų pačių metų birželį pasirodė pranešimų apie Armėnijos susidomėjimą Izraelio „Barak-8“ sistema.
Armėnijos perėjimas nuo rusiškų ginklų yra Rusijos įsipareigojimų KSSO nevykdymo konflikto su Azerbaidžanu metu rezultatas. Nepaisant daugybės Jerevano raginimų, Maskva nepalaikė savo sąjungininkės, dėl ko Armėnija patyrė didelių nuostolių.
Nors valstybė aktyviai persiginkluoja, teiginiai apie beveik visų oro gynybos sistemų perdavimą Ukrainai patvirtinimo neturi ir kelia didelių abejonių, nes vargu ar Jerevanas pasiruošęs išvis likti be oro gynybos sistemų.
