„Perėjo prie karinės ekonomikos. 2026 turės 1 500 000 karių.“ Ką atskleidė Vokietija ()
Pagalbos sąrašas kitiems metams bus pratęstas.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija perėjo prie karinės ekonomikos ir po kelerių metų galės atakuoti NATO šalį.
Tai Bundestage pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, svarstant kitų metų biudžetą, praneša „Ukrinform“.
„Saugumo padėtis artimiausiu metu išlieka labai rimta. Reikia manyti, kad Rusijos kariuomenė iki 2026 m. padidės daugiau nei 30 proc., iki 1,5 mln. karių. Rusija perėjo prie karinės ekonomikos ir tikriausiai galės po kelerių metų paruošti savo kariuomenę, kad ji galėtų pulti NATO teritoriją“, – perspėjo ministras.
|
Anot jo, Vokietija daro viską, kad sustiprintų savo gynybinius pajėgumus ir kartu toliau remtų Ukrainą sunkioje gynybinėje kovoje prieš Rusijos Federaciją.
„Dar šiais metais Vokietija Kyjivui perduos, pavyzdžiui, keturias „Iris-T“ sistemas ir dar penkis savaeigius pabūklus „Gepard“, didelę dalį praėjusią savaitę žadėtų 12 haubicų „Panzerhaubitze 2000“, kovinius bepiločius orlaivius, kelis tūkstančius amunicijos vnt. artilerijai ir tankams, iki 40 tankų „Leopard 1A5“ ir 20 vnt. „Marder BMP“, – sakė B. Pistoriusas ir pridūrė, kad pagalbos sąrašas kitiems metams bus pratęstas.
Ministras pabrėžė, kad Vokietija išlieka patikima Ukrainos partnere. Kartu jis pripažino, kad tam, kad pagalba išliktų tokia pat galinga, reikia daugiau pinigų.
Taip pat reikalingos papildomos investicijos, siekiant sustiprinti savo kariuomenę ir vykdyti pareigas NATO rėmuose. Šiuo metu kariuomenė yra daug geriau pasiruošusi greitai reaguoti, – patikino B. Pistoriusas, tačiau pažymėjo, kad poreikių sąrašas yra labai ilgas. Jis taip pat pabrėžė, kad yra pirmasis ministras, kuris nuolat palaiko dialogą su gynybos pramone.
Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministerijos vadovas pranešė, kad kitų metų projekte gynybos ir saugumo reikmėms iš viso numatyta daugiau nei 75 mlrd. eurų, tai yra mažiau nei departamento vadovas paprašė. Pirmą kartą šiemet gynybai bus skirta daugiau nei 2% valstybės BVP, tačiau ateityje ši dalis turėtų būti dar didinama, sakė jis.
Neseniai Kylio pasaulio ekonomikos institutas paskelbė ataskaitą, kurioje daroma išvada, kad Vokietija per lėtai persiginkluoja ir dabartiniu tempu atgaus savo 2004 m. potencialą kovinių orlaivių srityje maždaug po 15 metų, tankų – maždaug per 40 metų, o haubicų – tik po 100 metų.
