Ne tik ginklai. Iranas galėjo perduoti Rusijai kai ką svarbesnio ()
JAV iždo departamentas savo sankcijų Irano subjektams pakete visų pirma išskyrė vieną projektavimo biurą.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie Irano raketų perdavimą RF. Dar per anksti skubėti teikti pareiškimus dėl operatyvinių-taktinių raketų, kurias Iranas perdavė Rusijai, ir, atitinkamai, į kokius taikinius ir kokiu atstumu jos skris, rašo naujienų svetainės „Defense Express“ karybos ekspertas Ivanas Kiričevskis.
Žiniasklaidoje minima „Fateh-360“ yra mažesnė „Fateh-110“ kopija, kurios skrydžio nuotolis yra mažiausiai 300 kilometrų. Todėl yra didelė tikimybė, kad Irano balistinės raketos skris daug toliau į Ukrainą ir sukels daug daugiau sunaikinimų, nei manyta anksčiau.
|
Tačiau, kaip paprastai rodo praktika, tiksliai nustatyti rusų dispozicijoje esančių raketų tipus galima tik atradus ir ištyrus šių raketų nuolaužas. Taip buvo Šiaurės Korėjos KN-23 ir pirmųjų hipergarsinių „Cirkon“ panaudojimo prieš Ukrainą epizoduose.
Be to, Irano karinė-politinė vadovybė, motyvuodama raketų perkėlimą rusams, vargu ar vadovausis vakarietiška „eskalavimo/deeskalavimo“ logika. Teheranas labiau domisi, kaip tas ar kitas ginklų „perdavimas“ gali atitikti Irano idėjas apie „džihado kelią prieš netikinčius“.
Tačiau kitas punktas, kuriam kažkodėl neskyrėme deramo dėmesio, yra ikigarsinių sparnuotųjų raketų, tokių kaip Ch-101 ir „Caliber“, technologija, kurią rusai panaudojo atakuodami ukrainiečių energetikos sektorių.
JAV iždo departamentas savo sankcijų Irano subjektams pakete visų pirma išskyrė vieną projektavimo biurą, kuris perdavė rusams savo sparnuotųjų raketų variklių gamybos technologiją.
Be variklio jokia raketa nenuskris iki taikinio, nesvarbu, kokią elektroniką ji turi. Tačiau niuansas tas, kad Ch-101, kaip iš oro paleidžiama raketa, ir „Caliber“, kaip iš jūros paleidžiama raketa, turi to paties tipo variklį – turboventiliatorinį TRDD-50 (tik su skirtingomis modifikacijomis). Jis gaminamas tik vienoje įmonėje – „UEC-Saturn“.
Akivaizdu, kad variklių gamybos pajėgumai yra vienas iš veiksnių, ribojančių Rusijos karinio-pramoninio komplekso galimybes gaminti ilgo nuotolio ikigarsines sparnuotąsias raketas.
Čia gali būti, kad Irano raketų specialistai ką tik sugebėjo „konsultuoti“ savo kolegas iš Rusijos, kaip supaprastinti raketų variklių gamybą, sumažinti jos technologinį lygį ir mainais padidinti įrankių atakoms prieš Ukrainos energetikos sektorių gamybą.
