Kremlius tikina, kad tai reikš NATO karą prieš RF. Kas apie tai žinoma.

Viena iš svarbiausių tarptautinių šios savaitės temų, susijusių su karu Ukrainoje, tapo pranešimai apie Vakarų pasirengimą leisti UGP smūgiuoti raketomis tarptautiniu lygiu pripažįstamą Rusijos teritoriją – kaip atsaką į ginklų tiekimą RF iš Irano. Jeigu tai įvyks, poveikio zonoje atsidurs stambūs miestai, kariniai aerodromai, naftos bazės ir kiti objektai. Vladimiras Putinas* pareiškė, kad Ukrainai panaudojus tolimojo nuotolio vakarietiškas raketas, tai reikš NATO karą prieš Rusiją, pakeis „konflikto prigimtį“. De facto UGP panašią ginkluotę taikiniams aneksuotame Kryme ir okupuotose teritorijose jau naudoja. Republic apibendrino viską kas dabar apie tai žinoma.

Paskutiniai pareiškimai

Vakarų šalių planus leisti Ukrainai raketomis atakuoti Rusijos teritoriją praėjusį ketvirtadienį pakomentavo RF prezidentas. Jis pareiškė, kad Ukrainos armija negali savarankiškai naudoti Vakarų gamybos raketinių kompleksų, nes tam, pasak jo, reikia žvalgybinių duomenų iš Europos šalių ir JAV palydovų. Be to, kaip mano Putinas, skrydžio užduotis į raketų sistemas gali įvesti tik NATO šalių kariškiai.

Todėl tai yra ne leidimas smūgiuoti, o NATO šalių sprendimas „tiesiogiai dalyvauti kariniame konflikte“, tvirtina jis. Jei sprendimas bus priimtas, jis reikš, kad „NATO šalys, JAV, Europos šalys kariauja su Rusija“, pabrėžė Putinas.

„Tai iš esmės keičia patį konfliktą, jo prigimtį. Mes priimsime sprendimus, remdamiesi mums kylančiomis grėsmėmis“, — pagrasino Rusijos prezidentas.

Atsakydamas į Putino žodžius, Britanijos premjeras Keiras Starmeris pastebėjo, kad Didžioji Britanija konflikto su Rusija nesiekia, tačiau Ukraina turi teisę gintis.

„Mes neieškome jokio konflikto su Rusija, to visiškai nėra mūsų planuose. Tačiau Rusija pradėjo šį konfliktą. Rusija neteisėtai įsiveržė į Ukrainos teritoriją. Ukraina turi teisę gintis, ir mes, akivaizdu, visiškai palaikome Ukrainos teisę į savigyną“, — cituoja jį Mirror.

Sarmeris pabrėžė, kad Rusija „gali tiesiog dabar šį konfliktą nutraukti“. Premjeras taip pat pažymėjo, kad rengiasi apsvarstyti tolesnį Kyivo palaikymą su JAV prezidentu Joe Bidenu. Jis pareiškė ketinantis pašnekėti ir strategiją, o ne tik taktinius klausimus.

Eskalacijos priežastys

Geekmaxi 7-ojo gimtadienio išpardavimas! El. dviračiai, el. paspirtukai, energijos stotelės, žaidimų monitoriai ir kt. + įspūdingi prizai 6692 6 „7th Anniversary Sale“ „Lucky Draw“ žaidimas Nuolaidų kuponai Iš Europos sandėlių Iki 2 metų garantijos 1) „TITAN ARMY P27GR“ - 27 colių, QHD, 180Hz žaidimų monitorius 2) „FOSSiBOT F2400“ - mobili energijos stotelė, 2400W, 2048Wh, LiFePO4 3) „Eleglide M2 (27.5")“ el. dviratis - technologijos.lt komandos išbandytas ir rekomenduojamas 4) „KuKirin G2 Pro“ el. paspirtukas - 2024 metų modelis, 600W, off-road tipo, 58 km, 45 km/h Išsamiau

Rugsėjo 11 d. The Guardian, nurodydama šaltinius Britanijos vyriausybėje pranešė, kad Didžioji Britanija jau leido Ukrainai atakuoti taikinius Rusijoje sparnuotomis raketomis Storm Shadow, tačiau viešai kol kas to neskelbs. Politikai leidžia suprasti, kad tai ne artimiausių dienų, o artimiausių savaičių reikalas. Apie tai rašyta publikacijoje, nušviečiančioje JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir DB URM vadovo David Lammy vizitą Kyive. Jie susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarti smūgius Rusijos teritorijoje tolimojo nuotolio vakarietiškais ginklais.

The Guardian rašo, kad Lammy, Blinkeno ir Zelenskio susitikimas „nebūtų įvykęs, jeigu nebūtų priimtas teigiamas sprendimas dėl Storm Shadow“. Tuo pačiu, kaip nurodo laikraštis, jeigu Lammy viešai būtų pareiškę apie priimtą sprendimą Kyive, jo žodžiai galėjo būti priimti kaip pernelyg provokatyvūs. Leidinys priduria, kad raketų naudojimas Ukrainai tikriausiai bus ribotas, „siekiant išvengti neapgalvotų ar nereikalingų atakų“.

Taip pat Antony Blinkenas „kuo ryžtingiausiai užsiminė“, kad Vašingtonas priėmė analogišką sprendimą dėl Ukrainai tiekiamų raketų, pažymi The Guardian. Vizito Kyive metu jis pareiškė, kad JAV „adaptuos savo politiką prie besikeičiančios situacijos mūšio lauke“ Ukrainoje. Pasak jo, leidimas atakuoti Rusijos teritoriją gali būti Vakarų atsaku į Rusijos gautas artimo nuotolio balistines raketas iš Irano.

„Matome, kaip Rusija tęsia ir, dar daugiau, stiprina savo atakas prieš civilius Ukrainoje, jos energijos infrastruktūrą, o taip pat savo šalį ginančius Ukrainos karius. Matome, kaip Rusija įsigyja iš Irano balistines raketas, kurios dar labiau sustiprins jos agresiją Ukrainoje. Tad, jeigu kas nors ir vykdo eskalaciją, tai Putinas ir Rusija. <…> Matome šią naują ašį: Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja. Mes raginame Kiniją nesieti savo lemties su šia renegatų grupe“, — pabrėžė valstybės sekretorius.

Tad, veikiausiai, Vakarai naudos būtent šį argumentą kaip priežastį susilpninti ribojimus. Anksčiau JAV žiniasklaida pranešė, kad Iranas perdavė Rusijai daugiau, nei 200 balistinių raketų Fath su 110 kilometrų skrydžio nuotoliu. Manoma, kad Teheranas gali pradėti tiekti Maskvai ir didesnio nuotolio raketas.

ABC News duomenimis, formaliai Vašingtonas dar nesuteikė Kyivui leidimo naudoti tolimo nuotolio ginklų, tačiau Blinkenas iš Zelenskio jau gavo amerikietiškų raketų ATACMS taikinių Rusijos teritorijoje sąrašą. JAV valstybės sekretorius pasakė, kad nusprendė tiesiogiai iš Ukrainos prezidento ir kitų Ukrainos valdininkų išgirsti,kokie Kyivo tikslai kare ir kaip Vašingtonas gali padėti juos pasiekti, rašo Reuters.

Volodymyras Zelenskis pranešė, kad apie įvykusį „labai turiningą ir ilgą pokalbį“ su Blinkenu ir Lammy. „Apsvarstėme visus esminius klausimus. Svarbu, kad Ukrainos argumentai būtų išgirsti. Tai susiję ir su tolimo veikimo ginkluote, ir su kovinių brigadų aprūpinimu fronte, ir bendra teisingos taikos priartinimo strategija“, — pasakė jis.

Po susitikimo su Ukrainos prezidentu, Blinkenas pažadėjo perduoti Kyivo poziciją JAV prezidentui Jie Bidenui, o Lammy — Didžiosios Britanijos premjerui Keirui Sarmeriui. Rugsėjo 13 dieną JAV ir Didžiosios Britanijos lyderiai ketina susitikti Vašingtone. JAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę pareiškė, kad jo administracija nagrinėja Ukrainos amerikietiškos tolimosios ginkluotės panaudojimo smūgiams Rusijai klausimą. Visa tai liudija, kad derinimas jau vyksta aukščiausiu lygiu.

Leidinys Politico pranešė, kad Baltieji rūmai baigia ruošti UGP taikomų amerikietiškų ginklų naudojimo Rusijos teritorijoje apribojimų susilpninimo planą, Kyivo ir Vašingtono derybos „pakeitė toną“. Leidinio šaltinių žiniomis, tikėtina, kad Bideno administracija sutiks leisti Kyivui agresyvesnius veiksmus RF atžvilgiu. Remiantis Bloomberg informacija, prieš nuimdamas raketų ATACMS naudojimo apribojimus, Vašingtonas nori, kad Ukraina detaliai aprašytų, į kokius taikinius ir kodėl bus nutaikytos raketos. Tuo pačiu Bloomberg spėja, kad JAV kažin ar priims smūgiavimo į Rusijos teritorijos gilumą apribojimų panaikinimo sprendimą iki rugsėjo gale Niujorke vyksiančio JTO šalių vadovų susitikimo.

Z-autorių nuomonės

Prokarinis rusų blogeris Borisas Rožinas pažymėjo, kad leidimas smūgiuoti tolimo veikimo ginklais — visiškai logiškas Ukrainos sąjungininkų NATO, nesibaiminančių branduolinio atsako, žingsnis: „nėra priežasties neapšaudyti Rusijos teritorijos iš Ukrainos teritorijos, darant Rusijai įvairią žalą“. Jis konstatuoja, kad atitinkamas raketas UGP turi, naudoti jas kliudo tik politika.

RF GM artimo TG kanalo „Rybarj“ autorius Michailas Zvinčiukas priduria, kad „jeigu būtų norėję“, Vakarai galėjo leisti atakuoti Rusijos teritoriją raketomis ir 2022 metų vasarą, tačiau „eskalacija vyksta pamažu“. Daug kas Kyivui tiekiama neviešai, o legalizuojama paskui, kaip pavyzdys — F-16 naikintuvai, o jiems — sparnuotosios raketos JASSM.

„Raketos Storm Shadow: mūsų PLG priemonėms jos labiau, nei žinomos. Gal kai kuriems PLG daliniams Briansko, Kursko, Belgorodo srityse tai bus nauja patirtis. Tačiau visa mūsų PLG sistema yra centralizuota. Storm Shadow dabar naudos, nes masiniai dronų smūgiai pageidaujamo rezultato nedavė, — svarsto jis. — Mums pavojingas kompleksiškas raketų panaudojimas pagal multidomeninės NATO operacijos koncepciją. Panašios operacijos išbandomos Kryme: tai palydovinės žvalgybos, vietinių stebėtojų–koreguotojų, iš pradžių dronų, paskui sparnuotųjų raketų, ir galiausiai operatyvinių-taktinių raketų panaudojimo derinys. Atskirai su tai pačiais ATACMS mes išmokome susitvarkyti“.

Pirmųjų apribojimų panaikinimo rezultatai

Gegužės pabaigoje Kyivas oficialiai patvirtino žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad JAV leido Ukrainai ribotai naudoti savo ginkluotę atakoms Rusijos teritorijoje, tačiau tik taikiniams netoli valstybės sienos atsakant į RF GP atakas. „Mes neleidžiame smūgių už 200 mylių (~320 km — red. past.) Rusijos gilumoje ir neleidžiame smūgiuoti Maskvos, Kremliaus“, — sakė JAV prezidentas.

Po to, kai JAV leido UGP smūgiuoti RF teritoriją, rusų puolimas Charkivo srityje užstrigo. Apie tai birželio 9 d. interviu CBS kanalui pareiškė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas. Jis Joe Bideno sutikimą amerikietiškus ginklus naudoti smūgiams RF teritorijoje pavadino „sveiku protu“. „Nebuvo prasmės neleisti ukrainiečiams šaudyti per sieną į patrankas ir ugnies pozicijas, šaudančias į ukrainiečius“, — pasakė JAV administracijos atstovas. Diena anksčiau Volodymyras Zelenskis pranešė, kad rusų puolimas Charkivo srityje žlugo.

Kiek vėliau birželį ISW analitikai priminė, kad JAV riboja Ukrainai patiektos ginkluotės naudojimą smūgiams į Rusijos teritoriją tokiais ginklais, kaip ATACMS ir Storm Shadow. Iš esmės, kalba tik apie žemes greta Ukrainos ir RF valstybinės sienos, o didžioji dalis rusų užnugario — mažiausiai 84％, kuri yra pasiekiama raketomis ATACMS — vis dar saugioje zonoje. Tuo pačiu būtent ši teritorija naudojama pridengti pagrindines kovines RF GP jėgas, valdymo organus, logistikos tarnybas, užnugario aprūpinimą ir taip toliau.

„JAV politika vis dar gina didžiąją dalį operatyvinio ir gilaus Rusijos užnugario, ir draudžia Ukrainai naudoti [raketas] ATACMS kur nors Rusijoje“, — pabrėžė analitikai.

Ekspertai darė prielaidą, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali atakuoti visus legitimius karinius taikinius reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis (SRUS) Belgorodo, Kursko ir Briansko srityse. Tuo pat metu, ne faktas, kad UGP tai leidžiama. JAV valdininkai leido Ukrainai atakuoti Rusijos teritoriją SRUS kaip kontrbaterinę priemonę, tačiau geografiškai apribojo tokias atakas Charkivo srities pasienio rajonu.

Oficialių JAV asmenų pareiškimai taip pat rodė, kad ukrainiečių pajėgoms gali būti ribojamos galimybės atakuoti rusų karinius taikinius, kurie aktyviai nedalyvauja sausumos atakose prieš Ukrainą, pridurdavo analitikai. Tokiu būdu, saugios erdvės plotas Rusijoje gali sumažėti vos 16% nuo ankstesnio raketų ATACMS pasiekiamumo ribų.

Vašingtonе iki šiol ne kartą kalbėjo, kad visų ginklų naudojimo apribojimų panaikinimas gali išprovokuoti Maskvą agresyvesniems veiksmams Ukrainoje ir pasaulyje. JAV taip pat pažymėdavo, kad tai neturės strateginės prasmės, nes Rusija perkėlė svarbiausius taikinius, įskaitant aviaciją, tolyn nuo pasienio. UGP įsiveržus į Kursko sritį, Pentagonas dar kartą pabrėžė, kad amerikietiškos ginkluotės naudojimo Ukrainoje politikoje jokių pokyčių kol kas nėra.

Vakarų tolimojo veikimo ginkluotė Ukrainoje

Balandžio gale sužinota, kad JAV perdavė Ukrainai raketas ATACMS, veikiančias iki 300 kilometrų atstumu. Vakarų žiniasklaidos informacija, Kyivas gavo daugiau, nei 100 tokių raketų. Yra žinoma, kad pirmą kartą 300 km veikimo nuotolio ATACMS UGP panaudojo balandžio 17 d. ryte, suduodami smūgį aneksuotame Kryme. Tą dieną buvo pranešta apie smūgius Džankojuje, kur yra RF GP aerodromas ir karinė bazė. Vakarų žiniasklaidos duomenimis, dar vienas smūgis 300 km ATACMS raketa buvo suduotas neseniai rusų kariuomenės daliniui į rytus nuo Berdiansko.

Lig tol JAV tiekė Ukrainai raketas ATACMS, tačiau mažesnio, ~160 kilometrų veikimo spindulio. 2023 metų rudenį Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pirmą kartą juos, ATACMS, panaudojo, ir jie „gerai užsirekomendavo“. Z-blogeriai pranešė, kad tada buvo atakuoti svarbiausi RF kariniai aerodromai Zaporižės srities Berdianske ir Luhanske. Kyive tvirtino, kad raketų smūgiais buvo sunaikinti devyni sraigtasparniai, o taip pat PLG priemonės, spec. technika ir amunicijos sandėliai, žuvo ir sužaloti dešimtys žmonių.

ATACMS — tolimojo nuotolio taktinės balistinės raketos, paleidžiamos iš salvinės ugnies įrenginių HIMARS ir MLRS. Jos nuskrieja kelis kartus toliau, nei kitos dažnai UGP naudojamos raketos — GMRLS ir M26 (iki 90 kilometrų). Be to, jų kovinės galvutės itin galingos (~450 kg palyginus su 80–90 kg GMRLS). UGP turi ir tolimojo nuotolio britų/prancūzų gamybos sparnuotasias raketas Storm Shadow/SCALP. Jų veikimo nuotolis – iki 550 kilometrų. Joms Ukraina adaptavo sovietinius bombonešius Su-24, jas gali nešti ir Ukrainai suteikti naikintuvai F-16. Su Storm Shadow UGP sėkmingai atakavo Krymą ir Khersono sritį jungiančius tiltus, tarp kurių — Čongaro viadukas. Toje pačioje taktinėje nišoje yra ir amerikietiškos raketos JASSM: standartinės jų versijos veikimo nuotolis – iki 370 kilometrų.

Kiek konkrečiai tokių raketų turi UGP, nežinoma. Iš pradžių Ukraina ATACMS ir Storm Shadow raketas gaudavo tik garantavusi, kad jos bus naudojamos tik „suverenioje Ukrainos teritorijoje, o ne Rusijoje“. Tuo tarpu teoriškai tokia ginkluote Ukrainos kariuomenė gali smūgiuoti toli už fronto linijos — konkrečiai, visą aneksuotą Krymą ir Krymo tiltą, o taip pat miestus RF teritorijoje, konkrečiai, Voronežą, Rostovą prie Dono, Smolenską, Kurską, Kalugą, Kalugą, Lipecką, Belgorodą ir kitus. Storm Shadow gali pasiekti Maskvą ir Saratovą.

Pagrindiniu taikiniu gali tapti kariniai aerodromai, naftos perdirbimo gamyklos ir ginkluotės sandėliai — tai, kas lig šiol buvo atakuojama dronais. Vakarų žiniasklaida ir ekspertai nurodo, kad paskutinių apribojimų nuo didelio nuotolio raketų naudojimo nuėmimas gali suteikti Ukrainai naują impulsą kare, priversdamas Rusiją dar toliau atitraukti kritiškai svarbius vadovavimo punktus ir kitus vertingus objektus, o tai tikrai atsilieps RF GP veiksmams Ukrainoje.

republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.