„G. Landsbergis klysta. Strategija dėl Ukrainos veikia“ ()
Iki pergalės dar toli, tačiau Rusijos galimybės realizuoti savo agresyvias ambicijas buvo smarkiai pakirstos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Neklausykite tų, kurie netiki sėkme. Vakarų strategija Ukrainoje veikia“, – sako JAV Katalikų universiteto istorijos profesorius, knygos „Susidūrimai: karas Ukrainoje ir naujojo pasaulinio nestabilumo ištakos“ autorius (Michaelas Kimmage'as).
„The Wall Street Journal“ jis dalijasi savo požiūriu į JAV politiką ir, plačiau, tarptautinę bendruomenę dėl Ukrainos.
Autorius pastebi, kad nuolat pasigirsta pareiškimų, jog Vakarų šalys neturi strategijos Ukrainai. 2023 m. spalį du respublikonai – Michaelas McCaul iš Teksaso ir senatorius Jamesas Rischas iš Aidaho – paskelbė atvirą laišką, kaltindami Bideno administraciją nesugebėjimu „suformuoti strategijos, nubrėžiančios, kaip JAV parama Ukrainai padės jai pasiekti pergalę prieš Rusiją.“
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis 2024 metų liepą pritarė šiai nuomonei, sakydamas, kad „mums pagaliau reikia strategijos, kuri vestų į Ukrainos pergalę šiame kare“.
|
Tikrai yra daug priežasčių kritikuoti JAV ir jos sąjungininkų požiūrį į karą. Žvelgiant atgal, galima teigti, kad sprendimai perduoti (o paskui vis tiek ne perduoti) konkrečią ginklų sistemą dažnai buvo neaiškūs. Labai nenoromis JAV į Ukrainą atsiuntė raketų paleidimo sistemą HIMARS, raketų sistemą ATACMS, tankus „Abrams“ ir naikintuvus F-16, rašo autorius.
Istoriko teigimu, jokie tankai, naikintuvai ar raketos nepajėgūs patys užbaigti karo Ukrainoje. Tikram Rusijos ir jos prezidento Vladimiro Putino pralaimėjimui būtina jį nugalėti pačios šalies viduje, o tai yra nepaprastai sunki ir nepaprastai pavojinga užduotis.
Tiesą sakant, teigia autorius, JAV ir kitos Ukrainą remiančios šalys laikosi tam tikros strategijos, kuri ne visada yra aiškiai suformuluota. Ji apima didžiulį karinių, diplomatinių ir ekonominių priemonių rinkinį, kad būtų pasiektas svarbiausias tikslas – sutramdyti Putino Rusijos revanšistines ambicijas.
Strategija susideda iš trijų ramsčių. Pirmasis – aprūpinti Ukrainą ginklais, žvalgybos duomenimis ir pagalba identifikuojant taikinius. Antrasis – stiprinti ryšius su Ukraina. 2023 metų liepą G-7 paskelbė bendrą deklaraciją dėl ilgalaikių saugumo garantijų Ukrainai, o nuo to laiko daugiau nei tuzinas šalių, įskaitant JK ir JAV, pasirašė dvišalius saugumo susitarimus su Kyjivu. Trečiasis – Ukrainos integravimo į Europą žingsnių įgyvendinimas.
Autorius rašo, kad jo nubrėžta strategija apskritai yra sėkminga. JAV ir Vakarų šalys „energingai ir ryžtingai įgyvendino šią strategiją, kuri atnešė didelę naudą Ukrainai, Ukrainos perspektyvos yra labai geros, bet tik tuo atveju, jei turėsime kantrybės jos laikytis“.
Būtina pripažinti, kad Rusijos sulaikymo strategija veikia, tvirtina straipsnio autorius. Tai nebuvo itin brangu ir paskatino puikų bendradarbiavimą tarp partnerių ir sąjungininkų visame pasaulyje. Transatlantinis paramos Ukrainai statinys (taip dažnai sakoma, kad jis lūžta) išlieka tvirtas. O JAV respublikonai ir demokratai dažniau bendradarbiavo nei nesutarė Ukrainos klausimu.
JAV politika Ukrainos atžvilgiu pirmosiomis karo dienomis galėjo būti chaotiška, tačiau nuo 2022 m. ji tapo veiksminga ir tvaria strategija. Šiandien daugiau nei 80 % Ukrainos teritorijos tebėra nepriklausoma valstybė, o tai yra nepaprastas pasiekimas kovojant su kietu, ryžtingu ir daug stipresniu priešininku.
„Jei kitas prezidentas, Trumpas ar Harris, galės išplėsti Amerikos pagalbą Ukrainai ir įtikins sąjungininkus padaryti daugiau, Ukraina galės padaryti tam tikrą pažangą. Bet jei kitas prezidentas galės tik išlaikyti savo pozicijas ir toliau suvaldyti Rusiją, tai irgi bus didelis pasiekimas“, – mano autorius.
