„Tai atominė raketa 9M730 „Burevestnik“.“ Norvegija šokiruota, ką aptiko prie Rusijos sienos (1)
Norvegija prie sienos su Rusija užfiksavo aukštesnę nei įprasta cezio-137 koncentraciją. Visiškai aišku, kad tai nėra natūralios kilmės dalelės.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnyba praneša, kad prie sienos su Rusija, Svanhovde, aptiko cezio-137 pėdsakų. Nors kol kas žmonių ir gamtos saugumui problemų tai nekelia, akivaizdu, kad tai nėra kažkas natūralaus. Kitaip tariant, radioaktyvias daleles skleidžia kažkas Rusijoje.
Ten, toli Europos šiaurėje, plaukioja Rusijos laivai, įskaitant atominius ledlaužius ir atominius povandeninius laivus. Tačiau jie tiesiog šiaip sau cezio nebarsto, nebent yra pažeisti. Kita vertus, jei atominio laivo reaktorius būtų pažeistas, radioaktyvių dalelių koncentracija vietovėje būtų dar didesnė. Taigi, nemanoma, kad tai yra susiję su laivais.
Norvegai yra linkę manyti, kad radioaktyvios dalelės ten pasirodė dėl Rusijos branduolinių ginklų kūrimo ar bandymų. Konkrečiai, dėl atominės raketos 9M730 „Burevestnik“ bandymų, vykdomų Rusijos šiaurėje. „Burevestnik“ gali nešti branduolinį ginklą, bet bandymuose tikros kovinės galvutės tikrai nėra naudojamos. Tiesiog pati raketa yra varoma branduolinio reaktoriaus energija – jos viduje yra kompaktiškas reaktorius. Dėl tokio varymo mechanizmo „Burevestnik“ turi praktiškai neribotą skrydžio nuotolį.
|
„Burevestnik“ bandymai jau buvo sukėlę radiacijos nutekėjimą. Kaip galėtų būti kitaip? Raketa paleidžiama ir galiausiai krenta į vandenį su visu savo reaktoriumi. 2019 metais „Rosatom“ pripažino, kad prie Severodvinsko miesto Archangelsko srityje fiksuojama išaugusi radiacija, susijusi su bandymais. Manoma, kad rusai iš jūros dugno traukė „Burevestnik“ nuolaužas ir jos sprogo. Kad ir kas įvyko, žuvo 5 mokslininkai. Per vėliau jiems surengtą ceremoniją Putinas sakė, kad mokslininkai bandė „analogų neturintį ginklą.“ Remiantis Branduolinių grėsmių iniciatyva, grupe, kurios tikslas – sumažinti branduolinių, biologinių ir naujų technologijų riziką, nuo 2016 m. įvykdyta bent 13 „Burevestnik“ bandymų, bet tik du buvo iš dalies sėkmingi.
„Burevestnik“, priešingai nei teigia kai kurie žiniasklaidos puslapiai, nėra balistinė raketa. Tai – atominė sparnuotoji raketa, galinti nešti branduolinį ginklą. Ji gali skristi žemai, manevruoti, išsilaikyti ore neribotą laiką (juk degalai jai nesibaigs). Rusai neatskleidžia, kokį variklį naudoja „Burevestnik“. Pasak kai kurių šaltinių, „Burevestnik“ tikriausiai naudoja priešpriešinio oro srauto turbiną. Jei tai tiesa, ši raketa viso skrydžio metu barsto radioaktyvias daleles. „Burevestnik“ kyla nuo specialios platformos, naudodama numetamą raketinį variklį. Prieš kildama „Burevestnik“ raketa yra 12 metrų ilgio, skrydžio metu numetusi papildomą raketinį variklį ji sutrumpėja iki 9 metrų ilgio.
„Burevestnik“ nėra viršgarsinė. Tačiau jos numušimas būtų didelė problema, jei ją tektų pašalinti virš apgyventų vietų. Kadaise ir JAV kūrė kažką panašaus, bet tada buvo nuspręsta, kad tai – labiau provokacinis ginklas, daug mažiau efektyvus už tikras tarpžemynines balistines raketas.
Beje, todėl vietoje radiacijos pavojaus norvegai nepamiršo. Netoli tos vietos Novaja Zemlia salyne sovietai iki pat 1990 metų testavo branduolinius ginklus. Dabar liepsnojant karui Ukrainoje kai kurie rusų politikai ragina atnaujinti tuos bandymus.