Karo pabaiga? Jau lapkritį-sausį ()
Žurnalistų teigimu, paliaubų derybomis siekiama išspręsti pagrindinį galvosūkį: kaip užtikrinti, kad Ukraina netaptų pažeidžiama būsimomis Rusijos atakomis, ir tuo pačiu nuraminti sąjungininkus, kad jie nebus įtraukti į tiesioginį konfliktą su Rusija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai kurios Ukrainos sąjungininkės pradėjo svarstyti galimybę, kad Kyjivas gali būti priverstas sudaryti ankstyvas paliaubas. Apie tai, remdamasi šaltiniais, rašo „Bloomberg“.
Diskusijose dėl strategijos iki 2025 metų Vakarų pareigūnai vis dažniau galvoja apie tai, kaip sutartą karo pabaigą būtų galima įgyvendinti praktiškai.
Leidinio pašnekovai leido suprasti, kad bet kokį sprendimą dėl derybų turi priimti Kyjivas, o Volodymyrui Zelenskiui nedaromas spaudimas. Ukrainos prezidentas yra tvirtas viešuose ir privačiuose pareiškimuose, kad teritorijos perleidimas Rusijai būtų nesąžiningas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra ženklų, kad Rusija sušvelnins savo reikalavimus ir tikslus kare, realių derybų perspektyva tebėra menka.
Artėja nauja žiema, o mūšio lauke niekas nežada didelio proveržio, o tai paskatins kai kuriuos sąjungininkų pareigūnus ieškoti galimų būdų ištrūkti iš aklavietės pasitelkus diplomatiją.
|
Du šaltiniai teigė, kad Zelenskis sieks narystės NATO ir ES, ekonominio ir saugumo susitarimo bei nuolatinio pažangesnių ginklų tiekimo, kaip dalį savo „pergalės plano“, kuris bus pristatytas JAV prezidentui Joe Bidenui. Planu tikimasi pasidalinti su kandidatais į prezidentus Kamala Harris ir Donaldu Trumpu.
Paliaubų derybomis siekiama išspręsti pagrindinį galvosūkį: kaip užtikrinti, kad Ukraina nebūtų pažeidžiama būsimų Rusijos atakų, ir tuo pat metu patikinti sąjungininkus, kad jie nebus įtraukti į tiesioginį konfliktą su Kremliumi. Paskutinis svarstymas yra pagrindinė priežastis, kodėl kelios sąjungininkės vis dar atsargiai žiūri į leidimą naudoti tolimojo nuotolio ginklus prieš taikinius Rusijos Federacijoje ir dėl galimybės artimiausioje ateityje Ukrainai prisijungti prie NATO.
Pažymima, kad bet kokios derybos turi įveikti ir rūstų Minsko susitarimų palikimą.
Vienas Europos pareigūnas sakė, kad jo vyriausybė nuogąstauja, kad po bet kokio susitarimo Putinas pasinaudos menkiausiomis Vakarų nuolaidomis ruoštis kitam karui. Zelenskiui savo ruožtu bus politiškai sunku pasirašyti bet kokį susitarimą, apimantį teritorines nuolaidas, tuo tarpu nekintantis Putino tikslas išlieka visiškas Ukrainos pavergimas. Pažymima, kad Putinui pravartu sulaukti JAV prezidento rinkimų rezultatų ir išsiaiškinti, kokie bus tikrieji politiniai žingsniai.
Tęsinys kitame puslapyje:
Kai kurios Ukrainos sąjungininkės mano, kad laikotarpis nuo lapkričio iki sausio, kai pareigas pradės eiti naujas prezidentas, suteiks galimybę kadenciją baigiančiai Bideno administracijai daugiau politinės laisvės sudaryti susitarimą.
Tolesnės paramos Ukrainai klausimas bus neaiškus dėl JAV administracijos pasikeitimo ir sustiprėjusių kraštutinių dešiniųjų jėgų Europoje.
J. D. Vance'as, galimas viceprezidentas, jei Trumpas laimėtų, neseniai pareiškė, kad Trumpo planas galėtų apimti Rusijos užgrobtų teritorijų išlaikymą ir demilitarizuotos zonos sukūrimą prie dabartinių fronto linijų.
Vienas aukšto rango Bideno administracijos pareigūnas tikisi, kad Zelenskio planas bus labiau maksimalistinis ir konceptualus nei detalus. Tačiau jis taip pat pridūrė, kad karo trajektorija per ateinančius du mėnesius yra labai svarbi. Spėjama, kad išsekinimo karas tęsis ir po rinkimų, tačiau neatmetama ir alternatyvių scenarijų.
Skubi sąjungininkų užduotis – padėti Ukrainai iš dalies atkurti energetikos sistemą prieš žiemą ir atremti Rusijos puolimą prieš Pokrovską. Tuo pat metu vidutinės trukmės strategija sukelia nesutarimų tarp Vakarų vyriausybių.
Vienos stovyklos atstovus įtikino Putino grasinimai branduoliniu ginklu, jei Ukrainai bus leista panaudoti ginklus smogti Rusijos užnugariui. Šie žmonės linkę į diplomatinius sprendimus. Kiti nepritaria deryboms ir nori artimiausiu metu padidinti ginklų pasiūlą.
Liepos mėnesio apklausos rezultatais, Ukrainos piliečiai prieštarauja bet kokioms teritorinėms nuolaidoms: prieš 55 %.
