Dauguma priešinosi, nulėkė galvos. Skandalingasis Zelenskio sprendimas ()
Operacija atrodė kaip pavojingas lošimas su galimom didelėm aukom.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
|
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Amerikiečių portalas „Politico“ paskelbė plataus masto Ukrainos įsiveržimo į Rusijos Kursko sritį analizę, atskleidžiančią, kad Ukrainos prezidentas iš tikrųjų tokiu sprendimu rizikavo, nes visi priešinosi atakai.
Primenama, kad rugpjūčio pradžioje Kyjivas perkėlė tūkstančius savo karių nuo savo šiaurinės sienos į Rusijos teritoriją Kursko gubernijoje, siekdamas sumažinti Rusijos karinio spaudimo ukrainiečiams intensyvumą.
Ukrainos prezidentas tvirtino operaciją Kurske vykdęs pagal „pergalės planą“, kurį šį mėnesį pateiks JAV vyriausybei, nuo jo iš tikrųjų priklauso karo baigtis, teigiama naujausioje JAV ataskaitoje.
Portalas tada citavo Ukrainos saugumo šaltinius ir rašė: „Daugelis Ukrainos karo lyderių, tokių kaip Valerijus Zalužnas, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, dabar šalies ambasadorius Anglijoje, priešinosi V. Zelenskio planui pulti Kurską“.
|
Po to tęsė: „Kiti aukšti pareigūnai, prieštaraujantys V. Zelenskio operacijai, yra Emilis Iškulovas, Ukrainos 80-osios oro puolimo brigados vadas, labai gerbiamas vadas. Jis buvo pašalintas liepos mėnesį, protestuojant vyresniems karininkams, kurie norėjo, kad jis liktų pareigose.“
Tuo metu, kai buvo atleistas E. Iškulovas, Ukrainos kariuomenės vadai protesto vaizdo įraše pareiškė: „Mes nesuprantame, kodėl vadai, turintys autoritetą tarp žmonių ir turintys sėkmingą kovinę patirtį bei dalyvaujantys dideliame kare, yra nemėgstami aukščiausių lyderių“.
Tačiau, kaip teigiama „Politico“ pranešime, viena iš pagrindinių priežasčių, o gal „vienintelė“ A. Iškulovo atleidimo iš pareigų, buvo jo pasipriešinimas V. Zelenskio „azartui“ pulti Kurską.
Du aukšti Ukrainos kariuomenės pareigūnai, kurių tapatybės neatskleidžiamos, „Politico“ sakė, kad E. Iškulovo nepritarimo Kursko išpuoliui priežastis buvo ta, kad operacija atrodė kaip pavojingas lošimas ir jos metu galimos didelės aukos.
Amerikiečių portalas tuomet atkreipia dėmesį, kad, priešindamasis Kursko puolimui, V. Zalužnas Ukrainos prezidentui sakė, kad net jei Ukrainos pajėgoms pavyktų užimti Kurską, ši operacija neturi aiškios ateities.
„V. Zalužnas visada klausė, ką mes darysime po Kursko užėmimo, o V. Zelenskis niekada neatsakydavo į klausimus. Anot V. Zalužno, Kursko puolimas atrodė kaip azartas“.
„Tokio požiūrio, kaip V. Zalužnas, laikosi ir Vakarai. „Daugelis mano, kad Ukrainos pajėgos gali būti įstrigusios Kurske ir galiausiai karo eiga pasikeis Ukrainos nenaudai“, – rašo „Politico“.
Tačiau dabar situacija tokia, kad Rusijos pajėgos veržiasi link Pokrovsko – svarbiausio susisiekimo kelio tarp Donecko ir Zaporižios, o Ukrainos pajėgos išsiųstos į Kurską.
Tačiau V. Zelenskis metinio susitikimo Jaltoje metu tvirtino, kad padėtis Donecke normalizuojasi, ir pridūrė, jog pastarosiomis savaitėmis padėtis Donecko ir Pokrovsko srityse gerėja.
Neseniai amerikiečių laikraštis „New York Times“ pranešė, kad praėjusią savaitę Ukraina išsiuntė daugiau karių ginti linijų aplink Pokrovską.
Rusija susilaikė nuo tiesioginio miesto puolimo, siekdama nusitaikyti į jo pietus ir išplėsti frontą, ir grasino apsupti Ukrainos pajėgas tarp Pokrovsko ir Kurachovo miesto. Pusratis, kurį Rusija sukūrė šioje srityje, yra taktika, žinoma kaip „katilas“.
