Ekspertų nuomone, neseniai vykusio RF armijos tarpkontinentinės balistinės raketos „Sarmat“ bandymo nesėkmė, kurią liudija pirmadienį publikuotos palydovinės nuotraukos, yra rimtas smūgis Rusijai, siekiančiai modernizuoti savo branduolinį arsenalą.

Rugsėjo 21 d. palydovu „Maxar“ padarytose nuotraukose matomas, 60 metrų skersmens krateris šalia Rusijos šiaurinėje dalyje esančio Plesecko kosmodromo raketų pakilimo dalies. Tai rodo plačius pažeidimus, kurių ankstesnėse šį mėnesį darytose nuotraukose nesimato.

RS-28 „Sarmat“ (kodinis NATO pavadinimas SS-X-30) – penktos kartos Rusijos strateginis raketų kompleksas su daugiapakope tarpkontinentine balistine raketa.

„Sarmat“ skirtas gabenti branduolinius užtaisus į taikinius už tūkstančių kilometrų Amerikoje ar Europoje, tačiau jos vystymą stabdo nesėkmingi bandymai ir kitos kliūtys.

„Sprendžiant pagal visus požymius, tai buvo nesėkmingas bandymas. Žemėje yra didelė duobė“, – sakė analitikas iš Ženevos Pavelas Podvigas, vadovaujantis Rusijos branduolinių pajėgų tyrimo projektui. „Įvyko rimtas incidentas su raketa ir paleidimo šachta“, – pridūrė jis agentūrai Reuters.

Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) tyrėjo Timothy Wrighto, sugriovimai raketos saugojimo vietą supančioje teritorijoje rodo, kad gedimas įvyko iš karto po starto.

„Viena iš galimų priežasčių yra, kad pirmoji [raketos] pakopa nesuveikė tinkamai, arba įvyko katastrofiškas mechaninis gedimas, dėl kurio raketa nukrito atgal į šachtą arba gerta su ja ir sprogo.“, – sakė jis Reuters.

[Mažiausios kainos] El. dviračių TOP! Specialūs nuolaidų pasiūlymai tik Technologijos.lt skaitytojams + žaidimas laimėti dviratį (Video) 12505 4 Pristatome Jums ypatingai kokybiškus el. dviračius. Juos ir patys išbandėme, ir absoliuti dauguma pirkėjų su apžvalgininkais giria. Ir dabar dar juos galite įsigyti su specialiai Jums skirtais nuolaidų kuponais už mažiausias kainas istorijoje. Išsamiau

Carnegie pasaulinio taikos fondo branduolinės energijos specialistas Jamesas Actonas socialiniame tinkle 𝕏 pranešė, kad iki bandymo ir po bandymo darytos palydovinės nuotraukos „labai įtikimai rodo, kad įvyko didelis sprogimas“, ir pridūrė esąs tikras, kad „Sarmat“ bandymas nepavyko.

Pasikartojančios nesėkmės

Raketos RS-28 „Sarmat“, Vakaruose žinomos kaip Satan II, skrydžio nuotolis yra 18 000 km (11 000 mylių), ilgis – 35 metrai ir starto metu sveria daugiau, nei 208 tonas. Rusijos žiniasklaidos duomenimis, ji gali nešti iki 16 nepriklausomo nutaikymo branduolinių galvučių ir hipergarsines raketas „Avangard“ – naują sistemą, kuriai, pasak RF prezidento V. Putino, Vakaruose lygių nėra.

Kartą Rusija pažadėjo, kad „Sarmat“ bus parengta iki 2018 metų, ir pakeis sovietinę raketą SS-18, tačiau nuo to laiko terminas kelis kartus buvo nukeliamas.

2023 metų spalį Putinas pareiškė, kad Rusija beveik baigė raketos kūrimo darbus. Tuometis gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad ji turi tapti „Rusijos sausumos strateginių branduolinių pajėgų pagrindu“.

IISS analitikas Wrightas pabrėžė, kad bandymo žlugimas nebūtinai reiškia grėsmę programai „Sarmat“.

„Tačiau tai vis viena ketvirtas iš eilės nesėkmingas „Sarmat“ bandymas, kas mažų mažiausiai, dar pavėlina ir be to nukeltą įdiegimą, daugiausiai – gali iškelti programos gyvybingumo klausimą“, – pasakė jis.

Wrightas pažymėjo, kad maždaug už 800 kilometrų į šiaurę nuo Maskvos, Archangelsko srityje esančiame Plesecko kosmodrome įvykusio nesėkmingo raketos paleidimo bandymo žala, taip pat atsilieps „Sarmat“ programai.

Vėlavimas atsilieps šiuo metu Rusijos armijos arsenale esančių pasenusių raketų SS-18, kurias „Sarmat“ turėtų pakeisti, darbinės būklės palaikymui, nes jos turės likti ginkluotėje ilgiau, nei tikėtasi, pridūrė Wrightas.

Buvęs Rusijos ir sovietų valdininkas, kontroliavęs ginkluotę, Nikolajus Sokovas mano, kad Maskva tęs bendradarbiavimą dėl „Sarmat“ su Valstybiniu Makejevo vardo raketų centru.

Pasak jo, Rusijos kariškiai pademonstravo norą palaikyti konkurenciją tarp gamintojų ir dėl to nenorėtų priklausyti vien nuo Makejevo biuro konkurento, Maskvos šilumos technikos instituto, kaip vienintelio visų raketų šaltinio.

ISW: Nepavykę bandymai gali būti sankcijų poveikio požymis

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikos centras savo komentare taip pat pažymi, kad palydovinės Plesecko kosmodrome fotografijos liudija nesėkmingus tarpkontinentinės balistinės raketos RS-28 „Sarmat“ bandymus.

„Nuotraukoje matoma didelė duobė paleidimo šachtos „Jubilejnaja“ vietoje, iš kur anksčiau Rusijos kariuomenė vykdė bandomuosius raketos „Sarmat“ paleidimus. […] Manytina, šachta „Jubilejnaja“ buvo modifikuota specialiai paleisti „Sarmat“, praneša ISW.

Rusija ketina „Sarmat“ pakeisti sovietines raketas SS-18 (Vakaruose žinomas kaip „Satana“), ir dėl to paspartino „Sarmat“ kūrimą po to, kai SS-18 komponentų pirkimo Ukrainoje sandėris nutrūko, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, paaiškino ISW.

„Visgi „Sarmat“ kūrimas buvo ne kartą atidedamas, ir šis neseniai įvykęs, akivaizdžiai nesėkmingas bandymas taps ketvirtuoju nesėkmingu „Sarmat“. Rusija sėkmingai išbandė „Sarmat“ raketą tik vieną kartą, 2022 metų balandį“, – sakoma ISW pranešime.

Analitikai ISW irgi pranešė, kad paskutinis aiškiai nesėkmingas „Sarmat“ bandymas nebūtinai rodo, kad egzistuojanti Rusijos branduolinė triada (strateginė aviacija; tarpkontinentinės balistinės raketos; atominiai povandeniniai raketnešiai – red.) mažiau efektyvi, nei anksčiau, bet rodo, kad dėl tarptautinių sankcijų Rusija patiria sunkumus, kurdama naują raketą, taip pat išaugo Rusijos gynybos pramonės poreikiai dėl sankcijų ir karo Ukrainoje.

Kremlius nekomentuoja

Rusijos prezidento administracija žurnalistų klausimus apie „Sarmat“ nukreipė Gynybos ministerijai. Tačiau ministerija į Reuters užklausas neatsakė ir apie kokius nors pastarosiomis dienomis suplanuotus „Sarmat“ bandymus neužsiminė.

JAV ir jų sąjungininkai atidžiai stebi Rusijos branduolinio arsenalo vystymąsi tuo metu, kai karas Ukrainoje įtampą tarp Maskvos ir Vakarų iškėlė iki pavojingiausio per praėjusius 60 metų taško.

Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą pareiškė, kad Rusija turi didžiausią ir moderniausią branduolinį arsenalą pasaulyje, ir įspėjo Vakarus padedant Ukrainai neperžengti slenksčio, galinčio sukelti branduolinį karą.

N. Beresniova
rus.err.ee

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.