„20, 30, 50! Masiškai liepsnoja“ (1)
Patys orkų vadeivos šiuo metu nė nenori to girdėti, rašo Trainys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kai NYT paskelbė JAV žvalgybos duomenis, kuriuose skeptiškai vertinamas leidimas ukrainiečiams smogti į Rusijos gilumą jos kariniams objektams tolimojo nuotolio raketomis (jei ši informacija tikra, nes jokių įrodymų, apart „šaltinių tvirtinimo“, nepateikta, o neretai vėliau paaiškėja, kad nė velnio niekas nepasitvirtina arba tuose išspausdintuose „duomenyse“ yra vos kokie 10 proc. tiesos ir 90 proc. žalingo erzelio), apėmė jausmas apie kažkur jau matytą filmą: išvedžiojimai labai panašūs į tuos, kuriuos didieji Vakarų „ekspertai“ laidė ir prieš sprendimus duoti Ukrainai tankus, ir galingesnes raketas, ir F-16, ir po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimo į Kursko sritį, ir 2022-ųjų vasario 24-ąją: viskas, šakės, krisite per 3 dienas, Kursko operacija žlugs per porą savaičių, baisu, eskalacija, rusai supyks, bus galingas atsakas, kurį pajaus visa Europa“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo Lrytas.lt korespondentas Vygandas Trainys.
„Tačiau realybė parodė, kad Ukrainą išgelbėjo (ir toliau gelbėja – ne vien ją, bet ir daugybę kitų šalių nuo tolesnių RF ekspansijų) tiktai drąsūs ir ryžtingi sprendimai, susiję su Ukrainos apginklavimu ir kitais esminiais dalykais. Ten, kur yra ryžtas, realūs veiksmai, vieningumas, greita reakcija, ten orkų galia silpsta, dantys šimpa, lieka tik grasinimai.
|
Žvalgybos „argumentuose“ – vienos skylės, bet labiausiai glumina išvedžiojimai, jog smūgiai į Rusijos gilumą neduos reikiamo efekto kare. Dar ir kaip duos. Jau dabar nuo ukrainiečių dronų masiškai liepsnoja orkų kariniai daliniai, naftos bazės, daugybė vaizdų (o jie toli gražu ne visi patenka į viešumą) kalba patys už save. Raketos – ne dronai, jas orkams būtų gerokai sudėtingiau numušti, daug mažiau laiko liktų pasiruošti numušimui ir t. t., tad, žinoma, efektas būtų, ir tikrai nemenkas.
Pavyzdžiui, nušlavus arba gerokai apšlavus agresoriaus karinius aerodromus, esančius toliau nuo pasienio (dronais to padaryti nepavyksta), gerokai sumažėtų okupantų puolamasis potencialas, nes didžiulės įtakos jų skverbimuisi Ukrainoje turi aviacija. O kur tankų, šarvuočių gamyklos, kita ginkluotė, šaudmenų sandėliai.
Smarkiai sumažėtų ir civilių aukų Ukrainoje, tai akivaizdu, nes rusams tiesiog trūktų lėktuvų, šlubuotų jau parengiamoji stadija, nes lėktuvus su kabais ir raketomis būtų galima efektyviai daužyti pačioje Rusijos gilumoje.
Kai kalbama, kad Ukraina turi per mažai tolimojo nuotolio ginklų, jog galėtų pasiekti persilaužimą kare, daryti įtaką jo eigai, norisi, vėlgi, prisiminti daugelio „ekspertų“ iš Vakarų aiškinimus pačioje karo pradžioje, kad ukrainiečiai neturi pakankamai ginklų, todėl visa jų šalis bus greitai okupuota. Tačiau pavyko apsiginti, išstumti okupantus iš Kyjivo, Žytomyro, Sumų sričių, nors tada dar nebuvo pradėjusi plaukti Vakarų, Skandinavijos pagalba arba buvo tik pati jos pradžia. Tam pakako ir ginklų, ir karių. Tad labai realu, kad efektas būtų ir dabar, kuomet ukrainiečiai turi gerokai daugiau ginklų nei prasidėjus invazijai. O jei jų trūksta, tai malonėkite jų parūpinti tiek, pakaktų, o ne naudoti tai kaip argumento, kad leidimas kirsti į Rusijos gilumą nebūtų suteiktas.
Kad efektas bus, rodo ir elementarūs psichologiniai požymiai – negrasintų xuilo su savo šutve iki pajuodavimo „atsakais“, neužsiimtų branduoliniu šantažu prieš kiekvieną svarstymą dėl leidimo suteikimo, jeigu nejaustų sunkių padarinių savo karinei mašinai. Įsivaizduokite liepsnojančias karines bazes nuo pat Kursko iki Maskvos, ir dar toliau, ir ne po kelias per parą, o po 20, 30, 50. Tai būtų didžiulės netektys karine prasme, didžiulis Rusijos visuomenės susvyravimas, ir, kas be ko, rimtas svertas derybose, apie kurias patys orkų vadeivos šiuo metu nė nenori girdėti arba taškosi ultimatyviais, visiškai nepriimtinais reikalavimais bei sąlygomis.
Dar aiškinama, kad įniršę orkai rengtų diversijas Europoje, pasaulyje, atsakytų „mirtinais smūgiais“ Europai, Amerikai. Kodėl pralaužus ledus dėl „Abramsų“, „Leopardų“, F-16, grasinimai tik ir liko grasinimais? Jei atlikus daugelį ryžtingų veiksmų iš esmės niekas nepasikeitė, kodėl bijote žengti ir šį žingsnį? Apsibrėžę save baimės linijomis, jūs iš esmės tik auginsite sparnus agresoriui, kuris puikiai supranta, kad negali su visais kariauti, negali mesti atominių bombų tačiau efektyviai išnaudoja bauginimus ir šantažą. Jeigu jau taip baisu dėl diversijų, teroro aktų, tai gal iškelkime rankas prieš šovinizmu, žiaurumu persisunkusią teroristinę-mafijinę valstybę, leidžiant jai suvalgyti visus po vieną?
JAV trypčiojimas pusiaukelėje yra būtent tai, ko nori okupantas – sustiprėti ir tęsti puolimą. Leidimo nedavimas gelbsti dabar ne auką, o agresorių, kuris, pasiekęs vieną pergalę kariniame-psichologiniame fronte, keltų vis naujus reikalavimus, laimėdamas gyvybiškai svarbaus jam laiko ir tikrindamas vis naujas Vakarų baimės linijas.
Anksčiau ar vėliau leidimas, manau, visgi bus duotas, bet geriau, žinoma, pirmasis variantas. O geriausiai – dabar, nieko nelaukiant ir nebetrypčiojant“, – rašo Trainys.
