„Už uždarų durų.“ Sensacija. „Ukraina veda slaptas derybas su Rusija“ ()
JAV, kai kuriose Vakarų sostinėse ir „Kyjivo valdžios koridoriuose“ vis labiau linkstama į tai, kad geriausias variantas gali būti sustabdyti karą tes dabartine fronto linija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukraina veda uždaras derybas dėl galimos taikos sutarties, pagal kurią Rusija išlaikys okupuotų teritorijų kontrolę, tačiau jų suverenitetas nebus pripažintas. Kartu svarstomas ir Ukrainos įstojimo į NATO variantas ar suteikus jai panašias saugumo garantijas. Tai teigia „Financial Times“.
Žurnalistai pastebi, kad Ukraina į trečiąją karo žiemą įžengia su niūresnėmis nuotaikomis nei bet kada.
Rytuose jos kariai praranda pozicijas dėl greito Rusijos pajėgų puolimo, nors tai vyksta didelių Maskvos nuostolių kaina.
Pusė šalies energetikos infrastruktūros sunaikinta, o ukrainiečiai šalčiausiais mėnesiais ruošiasi praleisti valandas be elektros ir šilumos.
|
Tuo tarpu Vašingtone, kai kuriose Vakarų sostinėse ir „Kyjivo valdžios koridoriuose“ nuotaika svyruoja nuo tvirto įsitikinimo, kad karas gali baigtis tik tada, kai Rusijos armija bus išvyta iš Ukrainos, ir nenoriai pripažįstama, kad taikos susitarimas išsaugant didesnę šalies dalį, gali būti geriausias pasirinkimas. Tačiau Kyjivas negauna reikiamos paramos net šiam ribotam tikslui pasiekti.
Ukrainos perspektyvas pirmiausia temdo pavojus, kad kitą mėnesį JAV rinkimuose laimės Donaldas Trumpas, kuris nori greitos karo pabaigos, kaip ir žadėjo. Kai kurie Amerikos ir Europos pareigūnai tikisi, kad Trumpas bent jau sugebės susikalbėti, kad priverstų Kyjivą su Maskvą sudaryti susitarimą.
Tačiau paaštrėjus karui Artimuosiuose Rytuose, net kai kurios Vakarų sostinės, anksčiau tvirtinusios, kad reikia karinės pergalės prieš Rusiją, permąsto savo tikslus. Kai kurie Kyjivo pareigūnai privačiuose pokalbiuose taip pat skundžiasi, kad Ukrainai trūksta išteklių, personalo ir Vakarų paramos susigrąžinti Rusijos užgrobtas teritorijas.
„Už uždarų durų vyksta derybos dėl susitarimo, pagal kurį Maskva de facto kontroliuos maždaug penktadalį okupuotos Ukrainos – nors Rusijos suverenitetas nebus pripažintas, o likusiai šalies daliai bus leista prisijungti prie NATO arba gauti lygiavertes saugumo garantijas, Taip Ukraina galėtų atsistatyti ir integruotis į ES, panašiai kaip Vakarų Vokietija Šaltojo karo metais“, – pažymi straipsnio autoriai.
Tačiau šis scenarijus pagrįstas ambicingomis prielaidomis. Žurnalistų teigimu, mažai tikėtina, kad Putinas sutiks su derybomis dėl teritorijų keitimo į taiką, kol tiki, kad jo pajėgos gali ir toliau įgyti naujų teritorijų.
„Nesvarbu, ar tikslas yra visiška pergalė, ar priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo, Vakarų sąjungininkai turi sustiprinti Ukrainos pozicijas. Spausti Kremlių derėtis dėl susitarimo, kuris tenkintų Kyjivą ir Vakarus, galima tik pajutus, kad kaina tęsti karą yra per aukšta“, – reziumuoja žurnalistai.
