Lietuva pasidarė „reikalinga“. „Tyliai prasidėjo kitas konfliktas“ (Foto) ()

2024-10-21

„Vakarai viską daro „pusiau“.“

Asociatyvi nuotrauka
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo/?fbid=893470812965998&set=pcb.893470852965994

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Vertėjas, dokumentinių filmų kūrėjas, filologas, teologas ir švedų žurnalistas. Ukrainą remiančios organizacijos „Blue / Yellow“ vienas iš steigėjų ir vadovas Jonas Ohmanas savo „Facebook“ paskyroje teigia, kad stovime prie naujo karo slenskčio.

„Stovime dabar prie karo slenksčio, tiksliau, trečiojo pasaulinio „light“ versijos. Tai manau, deja, buvo neišvengiama, dėl daugelio priežasčių. Klausimas, kaip mes į tai reaguojame, ir kokius sprendimus toliau priimame.

Labai retai turiu laiko kiek plačiau užsiimti analize to, kas vyksta aplink, tiesiog per daug visko nuolat, greitai, negailestingai, kiekvieną dieną. O šįkart man „padėjo“ tai, kad turėjau vykti į Ukrainą, bet užkirto sveikata ir privalėjau likti namie atsigauti. Jei atvirai, jaučiu tam tikrą palengvėjimą, kad kažkiek galima nuleisti tempą, pailsėti ir, tuo pačiu, šiek tiek apmastyti viską.

Aš pastoviai, tarp reikalų Ukrainoje, skaitau. Tiek straipsnius ir įvertinimus, įvairiomis kalbomis, tiek knygas ir jų ištraukas, nuo Sun Tzu per fon Klausevitzą iki Timothy Snyder ir dar naujausių leidinių iš Ukrainos (pvz «Залізний генерал» („Geležinis generolas“) apie generolą Zalužną). Taip pat turiu šiuo metu gan retai „paprastam žmogui“ prieinamą informacijos resursą, tai yra, šiokios tokios prieigos prie, pavadinkime, neviešos informacijos apie karo eigą ir peripetijas Ukrainoje (ir ne tik).

Monitorius, kuriam sunku atsispirti: Tiesiog super geras vaizdo parametrų, patogumo ir kainos derinys (AOC Q27B3CF2 apžvalga)

1821 1

Šį kartą testuojame monitorių AOC Q27B3CF2: „Quad HD“ raiška, itin spartus reakcijos laikas, tiesiog kokybiškas vaizdas, patogus ir lengvas - o kaina tokia, kad vargu ar bežiūrėsite į brangesnius konkurentus...

Išsamiau

Ką jau kalbėjau - nuo realiai kaip dabar matau - bent 2012-ųjų metų, mes pamažu slenkame link rimto konflikto, regione (Ukraina itt) be abejo, bet, ir ne tik. Tai susiję su tam tikrais „mechanizmais“ ir principais, kurie, deja, atskirai vedė iki dviejų labai rimtų karų dvidešimtame amžiuje. O tuo pačiu, su naujais, ne visada iki galo suprantamais ir apčiuopiamais elementais ir santykiais, moderniajame pasaulyje. Tame visame nemažai ironijos, kurią, kaip žinia, žmonijos istorija labai mėgsta.

Jei pradedant nuo dvidešimto amžiaus, ir pirmo pasaulinio karo. Mechanizmas, kuris vedė iki karo, buvo sukurta būtent tam, kad būtų galima arba karo išvengti, arba, greičiau, jį užtikrintai laimėti. Tai – aibė sąjungų ir garantijų tarp įvairių šalių dėl „abipusės pagalbos“ karo atveju. Nors atrodė įspūdinga, būtent šios sąjungos, automatiškai įtraukusios kitas šalis į besivystantį konfliktą, vedė iki pilno karo su baisiomis ir sudėtingomis pasekmėmis.

O antras pasaulinis – kai kuriom prasmėm, pirmo pasaulinio karo rezultatas – visu pirma prasidėjo dėl to, kad kitos šalys tiesiog nieko nedarė, o leido Nacių Vokietijai elgtis kaip norėjo, kas vedė iki tos raudonos linijos, kur nebuvo kur dėtis.

Toliau sekė pokario ir šaltojo karo epocha. Į šiandienos situaciją pažiūrėjus - kiek ironiškai – rimtai užsiliepsnojusi su Korėjos karu. Tačiau šitie du anksčiau minėti principai, teisingai juos pritaikius, tada, Vakarų akimis, turėjo didelės racijos: teisingai sukurtos sąjungos (NATO, ANZUS (Australija, Naujoji Zelandija ir JAV)), savaime, kartu su pakankamai aiškiais kariniais nusistatymais prieš kontrahentus, visu pirma Sovietų Sąjungą. Galima sakyti, kad laisvas pasaulis bent kažkiek tuo metu pasimokė iš padarytų klaidų.

Aišku, tuo metu Lietuva buvo „pralaimėtojų“ pusėje, okupuota ir beveik ištrinta. Ir - nedarome klaidų čia - nors Vakarai, morališkai, pritarė Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių laisvei, jie, de facto, nebuvo pasiruošę ateiti į pagalbą, būtų Sovietų sąjunga sugebėjusi tramdyti laisvės troškimą. Apie tai byloja „Jėgų Balanso“ (Balance of Power) teorija, kuri tuo metu smarkiai diktavo santykius tarp rytų ir vakarų. Kaip žinia, istorija pasisuko kitaip, ir, laimei, mes pasprukome, net sugebėjome įstoti į mums verkiant reikalingą gynybos sąjungą ir, tokiu būdu, kardinaliai keisti savo geopolitinę padėtį.

Tuo pačiu, baigiantis šaltajam karui, tyliai prasidėjo kitas konfliktas, tarp Islamo pasaulio ir Vakarų. Ironiškai, iš dalies „dėka“ Vakarų pagalbos Afganistanui prieš sovietus, kai ekstremalūs Islamistų elementai susitiko ir susivienijo.

„Karas prieš terorizmą“ (War on Terrorism) tęsėsi apie dvidešimt metų, kol, pagaliau jis „baigėsi“, pusiau pralaimėtas. Tačiau, jo šešėlyje, vyko itin pavojingas procesas, kurio rezultatus mes šiandien galime pajusti. Prispausti, JAV priešai pradėjo ieškoti kitų, naujų sąjungininkų. Ir juos rado, pvz kriminaliame pasaulyje, tarp kita ko, narkotikų versle. Pradėjo burtis visiškai nauji mechanizmai, karo prieš vakarus kantriam, ilgalaikiam vedimui. Netrukus, Rusija, pati iš esmės mafijozinė valstybė, irgi prisijungė. Kaip ir Iranas, kaip ir Šiaurės Korėja, Kuba, ir kiti.

Čia, tarp kitko, slypi, mūsų atveju, juoda ironija, būtent Islamistų teroro išpuolis prieš JAV (9/11) buvo vienas iš lemiamų faktorių, per kurį mes pasidarėme „reikalingi“ ir, mainais į pagalbą Irake ir Afganistane, gavome prieigą ir pagaliau NATO narystę.

Ukraina, visame tame kas vyko po šaltojo karo, liko kaip tam tikra „spraga“ sistemoje, tarp dviejų pasaulių. Su visais draugavo, tam tikrą laiką net buvo pagrindinis „Ginklų turgus“ visokiems judėjimams po šaltojo karo. Jei atvirai, niekas iki galo nežinojo, ką su ja daryti. Ir tam, kad ją nuramintų, buvo pritaikytos tradicinės, deja, neefektyvios priemonės. Visu pirma, saugumo „garantijos“, tačiau be stipresnių ir formalesnių įsipareigojimų iš Vakarų. O tam, kad vengtų nemalonumų, prieš Rusiją ilgai buvo nuolaidžiaujama. Trumpai tariant, sugalvoti nuraminimo veiksmai, su viltimi, kad „kaip nors, viskas bus gerai“. Kuo tai baigėsi, šiandien žinome.

Dėl sudėtingumo suvokimo, galime dar pridėti veiksmus, kurie vyksta tokiose vietose kaip Lotynų Amerikoje, Artimiuose Rytuose, Afrikos platybėse ir, žinoma, Azijoje.

O dabar stovime prieš tam tikrą, labai kompleksišką, blogio sąjungą, kurio dalyvių spektras itin platus – nuo Rusijos, Šiaurės Korėjos, Irano, Kubos ir kitų šalių, per Islamo pasaulio atstovus iki Lotynų Amerikos kartelių. Visi jie su tam tikrais įsipareigojimais tarpusavyje kurie neleidžia taip paprastai „nutraukti karą“. Kitaip tariant, karas Ukrainoje – ir ne tik tenai – jiems itin naudingas, kai kada net atveria naujas galimybes.

O kol Vakarai viską daro „pusiau“, jie gali tęsti. Jei trumpai, kol reikalai, ir frontas, juda į priekį, nėra pagrindo sustoti, o atvirkščiai, tik didinti spaudimą.

Dabar priėjome prie tam tikro konflikto slenksčio, kur Rusija prašo atviros karinės pagalbos iš – vėlgi, su istorija priešakyje, ironiškai - savo sąjungininko Šiaurės Korėjos. Jų kariai jau Rusijoje, ruošiami dalyvavimui kare.

Vakarai, kol kas tiksliau JAV, skaudžiai reaguoja ir pradeda kalbėti apie tam tikrą „įsikišimą“ į konfliktą. Ir manau, kaip jau pasakiau ne vieną kartą, kad ateis laikas, kai busime priversti vienaip ar kitaip įsitraukti. Visa karo ir konflikto „logika“, su savo tam tikromis priešistorinėmis eigomis, apie tai byloja.

Žinoma, galime toliau, kaip kai kurie politikai kalba, nuolaidžiauti, šnekėti apie „derybas“ ir „susitarimus“, tačiau, mano akimis žiūrint, šiuo metu ne tik nepadės o net didins rizikas dar rimtesnėms pasekmėms. Kalbėti apie taiką karo akivaizdoje yra itin apgaulinga ir pavojinga. Ką rodo istorija.

Tačiau, manau, yra ir tame visame ir „good news“: jei sugebėsime, Ukrainoje, parodyti, kad yra ribos, kurias nevalia peržengti, dar galima šiek tiek sumažinti ir net stabdyti pilno karo riziką. Tačiau, tam reikalingi, kaip ispaniškai sakoma, „cojones“. Ir, savaime, gebėjimas veikti, ne tik tiesioginiame karo ir konflikto lauke bet ir plačiame saugumo užtikrinimo kontekste. Manau, kad tai įmanoma“, – rašo jis.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Facebook

Aut. teisės: MTPC

(39)

(5)

(34)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()