„Sulaikyta jau 300 Rusijos orlaivių.“ Pilnai perimta Baltijos jūros kontrolė. Kas vyksta ()
Numatoma, kad taikos metu personalą sudarys apie 180 žmonių, o krizės metu jų skaičius gali padidėti iki 240.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vokietija atidarė NATO karinio jūrų laivyno valdymo centrą Baltijos jūroje. Jis skirtas padidinti saugumą regione ir gebėjimą reaguoti į kylančias grėsmes.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas per centro atidarymo ceremoniją pažymėjo: „šio regiono svarba tapo dar labiau matoma atsižvelgiant į besitęsiančią Rusijos agresiją mūsų artimiausioje kaimynystėje“.
Naujasis NATO karinio jūrų laivyno valdymo centras (angl. Command Task Force Baltic (CTF Baltic)) pradėjo veikti spalio 1 d., o oficialus atidarymas įvyko pirmadienį, spalio 21 d.
Vokietijos karinio jūrų laivyno DEU MARFOR operatyvinės vadovybės Rostoke pagrindu įsteigtam padaliniui „CTF Baltic“ vadovaus vokiečių kontradmirolas, o jame dirbs personalas iš 11 kitų NATO šalių. „CTF Baltic“ vado pavaduotojo pareigas ateinančius dvejus metus eis kontradmirolas Piotras Niečas, anksčiau dirbęs Maršalo centro ekspertu.
„CTF Baltic“ perima Baltijos jūros kontrolę
|
„CTF Baltic“ dalyvaus Lenkijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Italijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės atstovai.
Numatoma, kad taikos metu personalą sudarys apie 180 žmonių, o krizės metu jų skaičius gali padidėti iki 240.
Pagrindinis „CTF Baltic“ uždavinys – koordinuoti NATO karinių jūrų pajėgų veiklą Baltijos jūros regione krizės ar konflikto atveju bei planuoti karines jūrų operacijas tam skirtose operacijų zonose.
Baltijos jūra yra vidinė NATO jūra
Suomijai ir Švedijai įstojus į NATO, Baltijos jūra tapo NATO vidine jūra, suvaidinusi dar didesnį vaidmenį aljanso saugumui, bet ne tik.
Kaip savo oficialioje svetainėje primena Lenkijos kariuomenė, Baltijos jūroje kasdien būna nuo 2000 iki daugiau nei 3000 vienetų. Taip pat jūroje vyksta tarptautinė prekyba, žaliavų pervežimas ir keleivių vežimas. Vien Lenkijos uostuose kasmet perkraunama apie 150 mln. tonų krovinių, įskaitant: strateginių žaliavų, tokių kaip žaliavinė nafta arba suskystintos dujos.
Dėl savo strateginės padėties ir atliekamo vaidmens Baltijos jūra išlieka Kremliaus interesų zonoje. Tai vieta, kur vyksta vadinamasis raumenų demonstravimas. Pavyzdžiui, Sąjungininkų oro pajėgų vadovybės viešųjų reikalų biuro duomenimis, vien 2023 metais NATO oro pajėgos visoje Europoje sulaikė daugiau nei 300 Rusijos orlaivių, artėjančių prie Aljanso oro erdvės. Dauguma jų vyko prie Baltijos jūros.
Šiame regione taip pat buvo daug GPS signalo sutrikimų, už kuriuos, švedų nuomone, atsakinga Rusija. Panašios nuomonės laikosi ir estai. 2024 m. balandį Erikas Kannike iš Estijos programinės įrangos kompanijos „SensusQ“ pažymėjo, kad: „Rusija deda dideles pastangas elektroninio karo srityje. Ji reguliariai trikdo GPS signalą didelėje teritorijoje tiek Rusijoje, tiek kaimyninėse šalyse“.
Tokios veiklos tikslas – sukelti vadinamąjį „Vaiduoklių laivybos“ efektą, visų pirma taikomą civiliniams laivams. GPS signalo trukdžiai trukdo judėti laivams, gabenantiems, pavyzdžiui, prekes, kurioms taikomos sankcijos. Kita priežastis, kodėl rusai griebiasi tokių metodų, gali būti noras kelti susirūpinimą Vakaruose ir pabrėžti elektroninio karo vykdymo galimybę.
Juk Baltijos jūra taip pat yra sritis, kuri gali atlikti svarbų vaidmenį potencialaus ginkluoto konflikto metu. Štai kodėl NATO dabar čia reguliariai rengia pratybas, kurios tikrina pasirengimą ginti susisiekimo kelius, palaikyti jūrų kontrolę ar užkirsti kelią Baltijos jūros jūrų blokadai. Tokia padėtis reikštų pavojų būti atkirstam nuo tiekimo ar sąjunginės paramos. Minėtuose manevruose dalyvauja ne tik laivynas, bet ir oro pajėgos, kurios kartu sugeba atremti atakas tiek iš oro, tiek iš vandens.
