„Beprotiškas žingsnis. Liko pasikliauti vienu dalyku“ ()
Karas Ukrainoje nuo pat pradžių vyko ne pagal Vladimiro Putino norus. Nusikaltėlis neseniai atšventė 72-ąjį gimtadienį. Jo svajonė atstatyti Sovietų Sąjungą atrodo neįgyvendinama. Ar jis nuspręs žengti beprotišką žingsnį, kad signalizuotų pasauliui, kad jame yra stiprybės?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ketvirtadienį (spalio 24 d.) sukanka 974-oji karo Ukrainoje diena. Apsispręsdamas dėl agresijos Putinas tikėjosi greitai užvaldyti šalį ir nuversti vyriausybę Kyjive. Tuo tarpu bėga mėnesiai ir metai, o Kremliaus propaganda didelių laimėjimų nepasiekė.
„Putinas atsitrenkė į sieną. Pildosi blogiausias scenarijus. Liko pasikliauti vienu dalyku“, – sako prof. Wojciechas Materskis.
„Nemanau, kad jis imtųsi beprotiško žingsnio (toks būtų branduolinio ginklo panaudojimas – red.). Akivaizdu, kad tai yra taktika išsekinti Ukrainą, priversti ukrainiečius badauti ir sunaikinti daugiausiai elektrinių ir kitų energijos šaltinių. Einama ta kryptimi“, – sako prof. Materskis.
Politologas primena, kad Ukraina gali tikėtis Vakarų paramos, tačiau nežinia, kas bus po rinkimų JAV. Putinas tikisi, kad respublikonų partijos kandidatas Donaldas Trumpas laimės.
|
„Palaikymas yra, bet ne tiek, kad būtų didelis skirtumas dėl karinio potencialo fronte“, – sako prof. Materskis. „Nežinau, ar dar ilgai stebėsime gana stabilų frontą, jei Šiaurės Korėjos kariai įsitrauks į karą“, – sako jis.
Jis pabrėžia, kad, jo nuomone, „Putinas nedarys radikalaus gesto“ ir, žvelgdamas į karo eigą, turi suvokti, kad Sovietų Sąjungos atstatyti jam nepavyks.
„Ruskij Mir ideologija pakeitė komunistinę. Ji teigia, kad reikia susigrąžinti žemes, kurios kada nors buvo Rusijos valdžioje“, – aiškina politologas.
„Putinas neįvykdė žaibiško karo ir dėl to susidūrė su problema, ką daryti toliau. Jis norėjo užimti kuo daugiau teritorijų, kad vėliau turėtų kuo stipresnę derybinę poziciją. Ukrainoje nėra partnerio, kuris pasirašytų su juo sutartį. Jis turės ją nugalėti, primesti marionetinę valdžią ir susitarti su ja dėl taikos sąlygų“, – sako buvęs Lenkijos mokslų akademijos Politikos studijų instituto direktorius.
Jis priduria, kad tiki scenarijumi, kai prie derybų stalo susės dvi šalys.
„Turėtume pereiti prie tarpininkavimo, kurį vykdytų, pavyzdžiui, Jungtiniai Arabų Emyratai ar Turkija“, – teigia ekspertas.
