„Dabar aiškiai matome Rusiją kaip priešininką ir grėsmę“ ()
Ukrainiečiai turėtų būti išlaisvinti nuo apribojimų, neleidžiančių panaudoti pristatytų ginklų prieš karinius objektus Rusijoje.
© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_in_National_Centre_for_management_of_defence_05.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš pradžių kai kurioms Ukrainą remiančioms šalims buvo svarbu apriboti karą ir nesuteikti Rusijai dingsties jį plėsti, taip pat ir į kitas Europos šalis.
NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidento Gary Connolly nuomone, prieš kurį laiką tam galėjo būti priežastis, tačiau šiuo metu Putinas nerodo jokio noro sustoti.
„Man neaišku, kodėl jis gali nebaudžiamas naudoti bepiločius orlaivius ir bombarduoti bet kur Ukrainoje ir į kautynes tempti užsienio karius. Tuo tarpu mes sakome ukrainiečiams, kad jie negali panaudoti atiduotų ginklų sunaikinti karinius objektus Rusijoje. Nemanau, kad tai teisinga, todėl manau, kad ukrainiečiams turėtų būti suteiktos tokios teisės“, – sakė Connolly.
NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas, paklaustas, ar po JAV prezidento rinkimų gali būti kokių nors paramos Ukrainai pokyčių, išreiškė viltį, kad taip neatsitiks. Jis pats šiuose rinkimuose palaiko JAV viceprezidentą ir Demokratų partijos kandidatą Kamalą Harris.
|
Connolly pabrėžė, kad jai laimėjus JAV tęs savo dabartinę poziciją, kuri yra visapusiška parama Ukrainai ir NATO, o jei laimės buvęs JAV prezidentas, Respublikonų partijos kandidatas Donaldas Trumpas, bus sunku užtikrinti dabartinę paramą.
Paklaustas, ar konfliktai kitose pasaulio šalyse, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose, neatitraukia JAV dėmesio nuo Ukrainos, NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas išreiškė abejones, pripažindamas, kad padėtis Artimuosiuose Rytuose reikšmingas iššūkis kiekvienam. Anot jo, tai dar vienas pavyzdys, kiek kainuoja nepavykęs taikos procesas. Pasak Connolly, tai priminimas apie diplomatijos, aljansų ir vertybių svarbą.
Kitais metais NATO viršūnių susitikimas vyks Hagoje, Nyderlanduose. Paklaustas, dėl kokių klausimų iki to laiko turėtų susitarti valstybės narės, Connolly pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Madrido viršūnių susitikime 2022 m. buvo peržiūrėta dešimties metų aljanso strateginė koncepcija.
Anot jo, būtų svarbu grįžti prie šio dokumento. Jame aiškiai ir nedviprasmiškai buvo pasakyta, kad NATO yra koalicija, pagrįsta bendromis demokratinėmis vertybėmis ir kad Aljansas yra pasirengęs už jas kovoti. NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas pareiškė, kad strategijoje atsižvelgiama į radikaliai pasikeitusią aplinką, iš naujo apibrėžiančią santykius su Rusija.
„Dabar mes aiškiai matome Rusiją kaip priešininką ir grėsmę. Turime sutelkti išteklius šiai grėsmei atremti. Strategija pagaliau pripažino iššūkius ir grėsmes, kylančias iš Kinijos.“
Tęsinys kitame puslapyje:
„Negalime apsiriboti Europa ir jai aktualiais klausimais. Reikia suprasti, kad gyvename didesniame pasaulyje, kuriame kitų žaidėjų įsitraukimas daro įtaką aljansui ir jis turi reaguoti“, – sakė Connolly ir pridūrė, kad Kinija toliau investuoja ir plečia savo prekybą visame pasaulyje, įskaitant Europą.
Jis pareiškė, kad Kinijos agresija paveikia pagrindinius teisinės valstybės principus, susijusius su teisėmis jūroje, teritorinių vandenų apsauga ir laivybos laisve atviroje jūroje. NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas aiškino, kad Kinija visu tuo tiesiogiai grasina arba statydama dirbtines salas savo teritorinėms pretenzijoms plėsti, arba ginčydama teritorines teises.
„Turime atsižvelgti į Kinijos ekonomiškai grobuonišką elgesį, karinę agresiją ir pradėti planuoti, kokia bus galima grėsmė. Turime kalbėti ir apie hibridinę grėsmę. Mes puikiai žinome apie hibridines grėsmes, kurios kyla iš Rusijos, mažiau, bet vis tiek iš Kinijos, manau, kad turime dėti daugiau pastangų, kad su ja kovotume ir užkirstų kelią“, – sakė Connolly.
Anot jo, neseniai Moldovoje įvykęs referendumas parodė, kaip efektyviai rusiška hibridinė kibernetinė socialinė žiniasklaida gali pakirsti demokratines diskusijas. NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidento teigimu, į referendumą atvykę žmonės turėjo didelių lūkesčių. Jis pabrėžė, kad dauguma moldovų yra provakarietiški ir palaiko šalies pažangą siekiant narystės NATO ir Europos Sąjungoje.
„Referendumas baigėsi santykinai nedidele persvara, o poveikis jautėsi jau pirmajame Moldovos prezidento rinkimų ture. Kaip tai galėjo atsitikti?! Atsakymas yra tik vienas. Tai piktybiška Rusijos operacija, kuria aktyviai ir agresyviai siekiama sužlugdyti referendumą“, – sakė Connolly.
.jpg)
![[ŽT] „Tai jau 100 proc.“ Paaiškėjo Budanovo likimas](/photo/202410/23/22/thumb_055239__Budanovas.png)
