„07.21 ryte. Jau kokį 7 kartą šią naktį.“ Lietuvis apie realią padėtį Ukrainoje (Foto) ()
Fronto linijoje šiuo metu vyksta didžiausias puolimas visomis kryptimis, kurį atlaikyti darosi vis sunkiau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Televizijos prodiuseris, Lietuvos šaulių sąjungos narys, karys savanoris Dominykas Kubilius savo „Facebook“ paskyroje rašo apie sunkią padėti Ukrainoje.
„Liūdesys. Norėtųsi rašyti visai kitaip, bet realybė tokia.
Beveik visi Ukrainos miestai atakuojami kiekvieną naktį, kartais smūgiai betiksliai tam, kad šalis nemiegotų, grimstų į dar didesnę neviltį, kartais smūgiai su tikslu – sugriauti dar vieną prekybos centrą, dar vieną vaikų darželį ar ligoninę. Fronto linijoje šiuo metu vyksta didžiausias puolimas visomis kryptimis, kurį atlaikyti darosi vis sunkiau.
Trūksta visko. Nuo humanitarinės pagalbos pabėgusiems žmonėms iš naikinamų pafrontės miestų iki artilerijos sviedinių, dronų, raketų, kurios galėtų bent sunaikinti priešo artilerijos paleidimo stoteles.
|
Motyvaciją išlaikyti darosi vis sunkiau, nusivylimas savais, kai valdžioje vienas po kito ritasi korupcijos skandalai, nusivylimas pasauliu, kai net pažadėta parama vėl ir vėl stringa ir vėluoja.
Net rinkimai Amerikoje, čia nesulaukė jokios žmonių reakcijos. Nes tikėtis kažko geriau ar blogiau, žmonės, tiesiog, atprato.
Labai norėčiau rašyti, kaip anuomet apie nepalenkiamą ir drąsiausią pasaulio šalį, kurios žmonės nežiūrint į nieką dainuoja, juokiasi priešui į veidą, degančiomis akimis grumiasi ir stumia okupantą lauk. Bet realybė kita. Taip jie grumiasi ir kovos iki paskutinio kraujo lašo, bet nusivylus kovą laimėti beveik neįmanoma.
O dar viena, jau trečia žiema visai šalia. Bus vėl šalta ir dar liūdniau. Balistinės raketos nuolat, nestabdomai į Rusiją keliauja iš Irano, Šiaurės Korėjos karių skaičiuojama jau dešimtimis tūkstančių. Nuolatinis spaudimas dėl derybų, kurioms kai kas iš Ukrainos valdžios gal ir pasiduotų, bet eiliniai kariai, kurie prarado draugus ir atimuosius jau dabar įniršta tai išgirdę. Ar šimtų tūkstančių žūtys buvo veltui?! Kokio dar sukrėtimo reikia, kad pasaulis vėl prabustų, kad viltis Ukrainos karių akyse vėl įsižiebtų?!
Kai blaškaisi po Ukrainą, nori nenori, galvoji apie save, apie mus. Kam pasiruošę mes? Ar dar po kiek metų jau, galų gale būsime pasiruošę? Kiek dienų, o gal žiemų gebėsime atlaikyti? Ir svarbiausia atlaikyti su viltimi, nes be jos niekas neįvyks.
Net lietuviškos valdžios koalicinės dėlionės, kai vėl eilinį kartą apgavo, atrodo toks nereikšmingas mažmožis, nes šiuo metu 07.21 ryte, rašant šį rašinėlį, už viešbučio lango vėl, jau kokį 7 kartą šią naktį, pasigirdo duslus bumm, tik pagal garsą dar nemoku atskirti, gal tai buvo ukrainiečių oro gynybos šūvis…
Foto daryta prieš 4 dienas, filmuojant Chersone“, – rašo Kubilius.
