To dar nebuvo. Lenkija pradėjo masyviausią karinę ekspansiją ()
Planuojama 2024 metų paskutinįjį ketvirtį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karas Ukrainoje parodė, kad dabartinės artilerijos amunicijos gamybos galimybės Europoje yra per mažos poreikių atžvilgiu. Verta pažymėti, kad nuo 2022-ųjų praktiškai kiekviena NATO narė Europoje didina savo potencialą šioje srityje, ne išimtis ir Lenkija. Štai kiek ir kam Lenkijos vyriausybė planuoja išleisti artimiausiu metu.
Amunicijos gamybos pajėgumų didinimui skirtas veiklos finansavimo užtikrinimo įstatymo projektas planuojamas priimti 2024 metų paskutinįjį ketvirtį.
Jame numatytas už amunicijos gamybą atsakingų įmonių rekapitalizavimas 3 mlrd. zlotų suma, iš kurių 2 mlrd. zlotų bus skiriama iš Gynybos ministerijos biudžeto. Likusios lėšos bus pervestos iždo vertybiniais popieriais, kuriuos laiko Vyriausybės strateginių rezervų agentūra.
Lenkija pradėjo masyviausią karinę ekspansiją
|
Šiuo metu Lenkijoje iš esmės yra dvi įmonės, gaminančios artilerijos amuniciją. Pirmoji NATO kalibro artilerijos sviedinius gaminanti įmonė yra „Zakłady Metalowe Dezamet S.A.“, o antroji – „Zakłady Metalowe S.A.“, MESKO S.A. gamina 122 mm ir 152 mm artilerijos sviedinius posovietinėms sistemoms. Tačiau įmonė turėjo pereiti prie vakarietiško 155 mm kalibro, kurio gamyba 2023 metais siekė 5 000 vienetų.
Galima daryti prielaidą, kad minėtos lėšos bus panaudotos, pavyzdžiui, antrai gamybos linijai pastatyti. Dabartinės „Dezamet“ galimybės gaminti 155 mm sviedinius tikriausiai siekia maždaug 30 000 vienetų per metus. Tai nėra daug, nes Ukrainoje per dieną sunaudojama 5-10 tūkst. sviedinių per dieną.
Tokia padėtis reikalauja milžiniškų investicijų, kad būtų pasiektas norimas kelių šimtų tūkstančių sviedinių per metus kiekis. Palyginimui, Vokietijos koncernas „Rheinmetall“ iki 2025 metų ketina pasiekti 700 000 artilerijos sviedinių per metus gamybos apimtis savo gamyklose Vokietijoje, Ispanijoje, Lietuvoje, Pietų Afrikoje, Australijoje ir Vengrijoje.
