Beprotiška Hitlerio fantazija. 1000 tonų „Žiurkė“, kuri turėjo laimėti karą (Video) ()
Po metų karo Sovietų Sąjungoje Hitleris gerai žinojo, kad norint nugalėti Raudonąją armiją ir Staliną, jam reikia tankų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau jam atrodė, kad jie turi būti kuo didesni, net jei būtų sunku juos gaminti ir transportuoti. Prie jau didelių tankų „Tiger“ ir „Tiger II“ dizaino vokiečių dizaineriai pridėjo 188 tonas sveriantį milžiną „Panzerkampfwagen VIII“, pavadintą „Maus“ (Pelė).
Sunku patikėti, kad tai nebuvo pabaiga. Nuo 1942 metų buvo planuojama sukurti dar didesnį, siaubingą tanką, pavadintą „Landkreuzer P. 1000 Ratte“ (Žiurkė).
Tai buvo didžiulė propagandos sėkmė vokiečiams. Savo tankams jie nedavė tik numerių, pridėtų prie „Panzerkampfwagen“, t. y. „šarvuotos kovos mašinos“ – neapsiribojo tokiomis santrumpomis kaip rusai.
Vokiečiai sukūrė pavadinimus savo tankams. Jie buvo ne vieninteliai – tai darė ir amerikiečiai bei britai, tačiau jų vardai buvo susiję su tokiu būdu pagerbtų žmonių pavardėmis (Churchill, Sherman, Grant, Lee). Vokiečiai pasuko kitu ir, kaip paaiškėjo, puikiu keliu. Pradedant nuo „Panzerkampfwagen V“ ir „Panzerkampfwagen VI“, vokiečių tankai buvo pavadinti gyvūnų vardais.
|
Ne bet kokie gyvūnai. Vokiečiai pasirinko vardus, kurie buvo siejami su kažkuo dideliu, galingu ir grobuonišku. Taip „Panzerkampfwagen V“ tapo „Panther“, o „Panzerkampfwagen VI“ – „Tiger“, kurio patobulintas variantas „Panzerkampfwagen VIB“ buvo pavadintas „Tger II“ arba „Königstiger“ (tiesioginis vertimas – karališkasis tigras, königstiger vokiškai yra bengalinis tigras, gyvenantis Indijoje).
Trečiojo Reicho šarvuotasis rezervas augo. Prie šarvuotų pabūklų ir tankų naikintojų grupės prisijungė „Elefant“ (Dramblys) ir „Nashorn“ (Raganosis).
Mažai kas žino, kad buvo sukurtas ir sunkusis tankas „Panzerkampfwagen VII Löwe“ (Liūtas), o vokiečių „Leopard“ buvo sukurtas jau Antrojo pasaulinio karo metu. Tuomet tai buvo VK 16.02 „Leopard“ – vokiečių žvalgybos tankas, kuris baigė savo gyvavimą prototipo fazėje.
Kai 1942 metų kovą „Porsche“ kompanija pradėjo projektuoti naują itin sunkų tanką „Panzerkampfwagen VIII“, remiantis atšauktu sunkiuoju tanku „Liūtas“, jam buvo numatytas pavadinimas „Mamut“, tačiau jis buvo pakeistas į... „Maus“ (Pelė). Pokštas? Projekto sąmokslas? O gal vokiečiams tiesiog pritrūko pakankamai įspūdingų gyvūnų, kad galėtų naudoti jų vardą. Naujasis tankas tapo pele. Didžiausia pele istorijoje, sverianti 188 tonas.
Ši „Pelė“ niekada nematė kovos ar naudojimo. Buvo sukurti du prototipai, tačiau vokiečiams teko nustoti dirbti su jais dėl padėties frontuose raidos 1944 m. antroje pusėje. Kai rusai surado „Pelę“, jie negalėjo patikėti, kad bus pastatyta kažkas tokio didžiulio. Tankas, kuris svėrė net tris „Tigrus“ ir keturis T-34. Nebuvo įmanoma rasti geležinkelio vagonų tokiam kolosui pervežti ar tiltų jam pervažiuoti.
Dar sunkiau patikėti, kad „Pelė“ nebuvo didžiausias vokiečių planuotas tankas. Jų mintyse buvo šešis kartus didesnis už „Pelę“ monstras – 1000 tonų sveriantis žvėris! Jie taip pat pavadino jį iškreiptai – „Ratte“ (Žiurkė).
Namai griūva, atvažiuoja daugiabučio dydžio tankas
Kareiviai šaudo vieni į kitus miestelio gatvėse. Kulkos skrenda pro langus, iš kiekvieno kampelio. Šioje kovoje niekas negali įgyti pranašumo.
Tęsinys kitame puslapyje:
Ir staiga pasigirsta galingas riaumojimas, kuris sukrečia visą apylinkę. Namai griūva, lyg kas būtų juos pastatęs iš kortų. Griūva ištisi daugiabučiai namai. Kažkoks monstras veržiasi pro pastatus. Kareiviai kelia galvas, aukščiau, aukščiau, dar aukščiau. Trečio, gal ketvirto aukšto aukštyje iš už nugriautų namų išnyra tanko siluetas. Milžiniškas sausumos kreiseris. Atrodė, kad laivas išplaukė iš jūros ir įplaukė į sausumą.
Tokia buvo vokiečių idėja. Vokiečių tankas P. 1000 „Ratte“ buvo vadinamas „Landkreuzer“ (Sausumos kreiseris), o ant jo didžiulio korpuso iš tikrųjų buvo laivo bokštelis. Tai buvo vienas iš perteklinių bokštelių, likusių po planuojamos Vokietijos laivyno Scharnhorst klasės laivų renovacijos. Tanko korpusas turėjo būti 35 metrų ilgio. Šalia „Žiurkės“ 9 metrų „Tigras“ atrodė kaip nykštukas.
Kai 1942 m. birželį koncerno „Krupp“ direktorius Edwardas Grote'as pristatė Adolfui Hitleriui šio monstro dizainą, jis, matyt, buvo sužavėtas ir laimingas kaip vaikas. „Žiurkė“ pranoko viską.
Iškart po karo pradžios prieš SSRS 1941 m. vasarą, vokiečiai susidūrė su daugybe sovietų sunkiųjų tankų, tokių kaip T-35. Jie buvo kelių bokštelių monstrai, sveriantys 50 tonų ir kurių įgula buvo ne trys ar keturi tankistai, o net vienuolika.
Vokiečiai iš sovietų pasisėmė įkvėpimo, bet P. 1000 „Ratte“ buvo kelis kartus didesnis už Stalino plieninius monstrus. Jis buvo tikrai didžiulis ir buvo pavyzdys, kad ne kiekviena Adolfo Hitlerio idėja turėjo būti įgyvendinta.
Neaišku, ar „Žiurkė“ net įžengė į projektavimo etapą. Gali būti, kad buvo sukurti tik preliminarūs brėžiniai, apie kuriuos Vokietijos tankų herojus Heinzas Guderianas teigė, kad Hitlerio fantazijos kartais peržengdavo visas ribas. Bet kuriuo atveju koncepcija buvo atšaukta, matyt, Alberto Speero sprendimu, kuris nematė jokio protingo tokios transporto priemonės panaudojimo ir jokios priežasties ja apkrauti dizainerius, o ką jau kalbėti apie gamintojus.
„Žiurkė“ ketino padaryti didžiulį įspūdį
Tokio dydžio transporto priemonė, kurią vargu ar galima net pavadinti tanku, priešo kariams padarytų didelį įspūdį. Tikriausiai kaip pirmieji Antantės tankai 1916 m. darė vokiečių kariuomenei per Pirmąjį pasaulinį karą. Bet tikriausiai kuriam laikui ir trumpam.
Toks milžinas buvo puikus taikinys ir per lemiamą aviacijos vaidmenį mūšio lauke tikriausiai būtų lengvai sunaikintas iš oro. Nepadėtų net priešlėktuviniai pabūklai, kurių buvo planuota sumontuoti net 48! Šalia, žinoma, du galingi 280 mm laivų pabūklai. „Šlėzvigas-Holšteinas“ tokiais ginklais 1939 m. rugsėjį apšaudė Lenkijos pakrantę.
Tokį mobilų šarvuotą namą ar bunkerį turėjo eksploatuoti 20 žmonių. Vien jų mokymas pareikalautų laiko ir daug darbo. Taigi jokiu lygmeniu „Žiurkė“ neturėjo daug prasmės ir išliko kaip viena keisčausių koncepcijų karo istorijoje ir įrodymas, kad Hitleris buvo lengvai sužavėtas tol, kol projektas pasirodė įspūdingas.
„Žiurkė“ atgijo tik kompiuteriniuose žaidimuose.