„Mažiau nei per metus.“ Ukraina bando apginti Lietuvą nuo Rusijos invazijos. Kas vyksta ()
„Ir labai svarbu, kad kariškiai, atsakingi už valstybės saugumą, būtų pasiruošę šiems pokyčiams.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuvos Respublika tiria Ukrainos patirtį organizuojant karių mobilizaciją, komplektavimą ir mokymą karo sąlygomis.
Tai pranešė Ukrainos gynybos ministerija.
Patirtis buvo aptarta Ukrainos gynybos ministerijos atstovų ir Lietuvos kariuomenės delegacijos susitikime.
Diskusijos metu Ukrainos gynybos viceministras, brigados generolas Serhijus Melnykas pažymėjo abiejų šalių bendradarbiavimo svarbą ir padėkojo Lietuvai už nuolatinę paramą Ukrainai nuo pat plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
„Esame dėkingi Lietuvos žmonėms už paramą, kurią suteikėte Ukrainai nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Savo ruožtu esame pasirengę pasidalyti savo patirtimi, kad šis juodasis karas neperžengtų jūsų šalies ir Europos Sąjungos sienų“, – sakė Serhijus Melnykas.
|
Susitikime Ukrainos pusė kalbėjo apie reformas mobilizacijos ir verbavimo srityje. Visų pirma, apie 44 verbavimo centrų sukūrimą daugumoje Ukrainos regionų, kur piliečiai dabar gali kreiptis dėl karinės tarnybos pagal sutartį.
Šalys taip pat aptarė šių metų naujoves, kuriomis siekiama stiprinti gynybinį pajėgumą: galimybė tiesiogiai komplektuoti karius į konkretų karinį vienetą ir nuo 2025 metų vietoje šaukimo įvesti bazinę karo tarnybą.
Lietuvos Respublikos karo prievolės ir komplektavimo tarnybos vadovas Arūnas Balčiūnas pabrėžė, kad Lietuvai, kuri taip pat ribojasi su Rusija, svarbu studijuoti Ukrainos patirtį, įgytą per beveik tūkstantį karo dienų.
„Lietuva taip pat ribojasi su Rusijos Federacija, tad domimės patirtimi, kaip Ukraina pasipriešino beveik tūkstantį dienų. Karo įvykiai viską labai greitai pakeičia. Ir labai svarbu, kad kariškiai, atsakingi už valstybės saugumą, būtų pasiruošę šiems pokyčiams“, – sakė Arūnas Balčiūnas.
Susitikime Lietuvos delegacija kalbėjo apie savo iniciatyvas organizuojant šauktinių piliečių registrus ir karo prievolės paskelbimą, kuri taip pat tapo svarbia abiejų šalių keitimosi patirtimi tema.
Šalys taip pat susitarė tęsti bendradarbiavimą stiprinant gynybinius pajėgumus ir užtikrinant nacionalinį saugumą, pasitelkiant geriausią praktiką ir inovacijas.
Neseniai buvo pranešta, kad Lietuvoje 2024 metais padaugėjo jaunuolių, savo noru stojančių į kariuomenę.
Pažymima, kad per mažiau nei 10 einamųjų metų mėnesių į tarnybą kariuomenėje kreipėsi daugiau nei 2700 jaunuolių, nepatekusių į sąrašus.
Tai 48% daugiau nei tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu ir 85% daugiau nei 2022 m.
Visų pirma, 2024 m. spalį savanoriškai tarnauti pradėjo daugiau nei 1 300 Lietuvos jaunuolių (42 proc. daugiau nei 2023 m. ir 74 proc. daugiau nei 2022 m.).
Daugiau nei 500 jaunuolių buvo pripažinti tinkamais tarnybai ir dabar laukia, kol bus pašaukti.
