Rusijos šnipų laivas išjungia atsakiklį. „Iki nelaimės vienas žingsnis.“ Skubiai kyla karinė aviacija ()
Pastebėtas nebe pirmą kartą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Airijos karinis jūrų laivynas buvo priverstas su konvojumi išlydėti Rusijos šnipinėjimo laivą iš Airijos jūros, kurios dugnu driekiasi strategiškai svarbūs ryšių kabeliai. Apie tai praneša „ The Guardian“.
Rusijos pagalbinis laivas „Jantar“ buvo pastebėtas ketvirtadienį į rytus nuo Dublino ir į vakarus nuo Didžiosios Britanijos krantų Airijos jūroje. Vienu metu jis buvo Airijos ypatingojoje ekonominėje zonoje, už 5 – 7 kilometrų į šiaurę nuo Airiją ir Didžiąją Britaniją jungiančių kabelių.
|
Airijos gynybos pajėgos pranešė užfiksavusios, kad Rusijos laivo įgula virš Airijos vandenų naudojo tris bepiločius orlaivius, kurie, matyt, vykdė stebėjimą. Tai darydami rusai išjungė laivo atsakiklį, kuris visiems aplinkiniams praneša apie laivo buvimo vietą. Airijos kariškiai bandė susisiekti su Rusijos laivu, tačiau atsakymo nesulaukė.
Toks rusų elgesys sukėlė britų ir airių susirūpinimą, nes „Jantar“ yra klasifikuojamas kaip pagalbinis mokslinių tyrimų laivas, turintis povandeninio gelbėjimo pajėgumų. Nors formaliai jis yra civilinis laivas, jis priklauso Rusijos kariniam jūrų laivynui ir atlieka užduotis Rusijos gynybos ministerijai.
Pasak „Navy Lookout“ žvalgybos analitikų, laivas gali naudoti povandeninius laivus giluminiam panirimui ir ne kartą buvo pastebėtas netoli povandeninės infrastruktūros. Analitikai daro prielaidą, kad šį kartą laivo misija buvo „labiau susijusi su strateginiu signalizavimu ir žvalgybos duomenų rinkimu“, o ne sabotažu.
Rusai galiausiai pasitraukė iš stovėjimo vietos ir išplaukė, juos lydėjo Airijos karinių jūrų pajėgų laivas „LÉ James Joyce“. Procesą stebėjo ir karinė aviacija.
Rusijos šnipų laivo buvimas sukėlė naują susirūpinimą dėl ryšių kabelių, kurie eina tarp Airijos ir Didžiosios Britanijos ir kuriais perduodamas pasaulinis interneto duomenų srautas iš didžiulių duomenų centrų, kuriuos valdo technologijų bendrovės, visų pirma „Google“ ir „Microsoft“, kurių Europos būstinės yra Airijoje, saugumo.
