„Tai pakeis visą jėgų balansą.“ Iš Kinijos atvyks didžiausias pasaulyje karo laivas (Foto, Video) ()
Reaktoriaus prototipas jau paruoštas.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=S0uuONEF6GY&t=13s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinija nuosekliai stiprina savo laivyną. Planas statyti didelį branduolinį lėktuvnešį artėja prie įgyvendinimo. Palydovinės nuotraukos rodo, kad reaktoriaus prototipas jau paruoštas.
Šiuo metu tik dvi pasaulio šalys eksploatuoja branduolinius lėktuvnešius. JAV turi 11 tokių laivų („Nimitz“ tipo, jie palaipsniui bus pakeisti „Gerald R. Ford“ tipo), o Prancūzijai priklauso vienas „Charles de Gaulle“ lėktuvnešis.
Amerikiečių ir prancūzų lėktuvnešiai, be atominių elektrinių, taip pat yra CATOBAR klasės agregatai – lėktuvai iš jų kyla katapultų pagalba, o leidžiasi – aerofinierių. Šis sprendimas lėktuvnešiams suteikia didžiausias kovines galimybes.
Šiuo metu Kinija eksploatuoja tris lėktuvnešius – „Liaoning“, „Shandong“ ir „Fujian“ (vykdomi jūros bandymai). Naujausias ir didžiausias, apie 80 tūkst. tonų vandens talpos „Fujian“ taip pat yra CATOBAR klasės agregatas, tačiau – skirtingai nei amerikiečių ir prancūzų kolegos – turi tradicinę jėgainę.
|
Pekino plane numatyta, kad tik ketvirtasis lėktuvnešis – šiuo metu statomas „Type 004“ – bus varomas branduoline energija.
Informacija apie šį laivą pradėjo pasirodyti apie 2018 m. Už jo statybą atsakinga Kinijos laivų statybos pramonės korporacija tuomet atskleidė, kad branduolinis lėktuvnešis prisijungs prie šios bendrovės statomų laivų sąrašo.
Remiantis viešai skelbiama informacija, naujasis lėktuvnešis išstums per 110 tūkst. tonų vandens – kiek daugiau nei amerikietiškų supervežėjų atveju, o tai Kinijos padaliniui suteiks pirmąją vietą tarp didžiausių pasaulio karo laivų.
Kaip rašo AP, amerikiečių mokslininkai, analizuodami Kinijos Lešano miesto pakraštyje atliekamus darbus, įtarė, kad ten statomas plutonio gamybos reaktorius. Tačiau turimų palydovinių nuotraukų analizė leido daryti išvadą, kad Kinija ten stato didelio karo laivo reaktoriaus prototipą.
Šį teiginį patvirtina turimų konkurso dokumentų duomenys, aplinkos tyrimai ir informacija apie vietos gyventojų skundus.
China has reportedly developed a prototype nuclear reactor to power a future aircraft carrier, signaling progress in nuclear propulsion technology for large warships.
— Clash Report (@clashreport) November 11, 2024
Analysis by the Middlebury Institute of International Studies, supported by satellite imagery and government… pic.twitter.com/e6udLzfSrw
Nors nuo reaktoriaus prototipo sukūrimo iki branduolinio lėktuvnešio užbaigimo dar toli, šios klasės laivų atsiradimas Kinijos laivyne reikš reikšmingus jėgų balanso pokyčius.
Lėktuvnešiai, tokie kaip „Liaoning“ ir „Shandong“, nors ir yra įspūdingi ir svarbūs propagandos tikslais, turi ribotas galimybes. Jie turi nedidelę oro grupę ir autonomiją, o lėktuvai iš jų kyla naudodami laivapriekio rampą – šuoliui su slidėmis primenančią denio dalį.
Šis sprendimas supaprastina konstrukciją, tačiau turi įtakos lėktuvnešio kovinėms galimybėms. Sunkesni orlaiviai, tokie kaip ankstyvo aptikimo ir valdymo mašinos, negali juo naudotis. Be to, tokiu būdu kylantys koviniai orlaiviai turi būti kuo lengvesni, o tai reiškia, kad jie kyla su nepilna ginkluote ir degalų kiekiu.
Tai matyti net iš Kinijos karinio jūrų laivyno pateiktos medžiagos, kur iš lėktuvnešių kylantys lėktuvai J-15 yra arba neginkluoti, arba gabena tik lengvas trumpojo nuotolio oras-oras raketas.
Todėl daugelį metų kinų planas dėl galimo ginkluoto konflikto su JAV buvo grindžiamas sena A2/AD (anti-access/area denial) koncepcija, kilusia iš sovietinių laikų, ir, kaip pabrėžia Pawełas Behrendtas „Konflikty“ svetainėje – „buvo bandymas pritaikyti metodą, žinomą iš sausumos gynybos projektų, perkeltą toli jūrose.
Kinijos atominių lėktuvnešių eksploatacijos pradžia gali visiškai pakeisti šią situaciją. Be to, kaip pažymi Pawełas Behrendtas, Vidurio karalystė neprivalo kartoti amerikietiškos koncepcijos, pagal kurią lėktuvnešis yra pagrindinė smogianti jėga jūroje, nors saugomas kitų laivų.
Vietoj to – kaip nurodė JK ekspertų grupė IISS (Tarptautinis strateginių studijų institutas) – Kinijos karinio jūrų laivyno atakuojamųjų pajėgų branduolys gali tapti valdomų raketų nešėjai, tokie kaip 055 tipo laivai su, be kita ko, YJ-21 balistinėmis raketomis. Tai didžiausi pasaulyje savo klasės laivai, kurių vandentalpa siekia iki 13 000 tonų, ginkluoti 112 universalių vertikalių paleidimo įrenginių.
Branduoliniai lėktuvnešiai bus sumažinti iki palydos ir oro paramą teikiančių vienetų vaidmens, o pagrindinė smogiamoji jėga bus laivai su balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis.
Taip suburtos Kinijos laivyno komandos gali paremti galimą išsilaipinimą Taivane, kovoti su priešo laivynu, pradėti stiprius raketų smūgius prieš Amerikos bazes Ramiajame vandenyne, tokias kaip Guamo ar Veiko.
![[ŽT] „Jos nemato.“ Kraupiausias įrašas per 1000 karo dienų](/photo/202411/20/08/thumb_112814__467398815_916218087357937_5767126173827330959_n.jpg)
![[ŽT] „1 000 000 ir 75 000 karių. Mes tai padarėme!“ Į karą ateina monstriška jėga](/photo/202411/19/21/thumb_20013__Stopkadras4.png)
