Ukraina peržengia „raudonas linijas“ ()

2024-11-23

UGP pradėjo atakuoti „seną“ Rusijos teritoriją vakarietiškomis raketomis. Maskva atsakė balistiniu smūgiu, Putinas prigrasino NATO šalių atakomis

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šią savaitę Kyivo sąjungininkams vakaruose leidus UGP smūgiuoti taikinius „senojoje“ Rusijos teritorijoje, Rusijos-Ukrainos karas perėjo į naują lygį. Reakcijos ilgai laukti neteko: Ukrainos kariuomenė amerikiečių ir britų gamybos raketomis atakavo taikinius Kursko ir Briansko srityse. Anksčiau Kremliuje skelbė, kad toks ilgojo nuotolio vakarietiškų ginklų panaudojimas reikš NATO karą prieš Rusiją против Rusijos, pakeis „konflikto prigimtį“. Maskva į Ukrainos peržengtas „raudonas linijas“ atsakė atnaujintos RF branduolinės doktrinos patvirtinimu ir naujausios balistinės raketos paleisimu į Dniprą. Viešai dvi savaites nesirodęs Vladimiras Putinas* lapkričio 21 d. vakare paskelbė skubų kreipimąsi. Jis pareiškė, kad „regioninis konfliktas įgijo globalaus elementus“ ir pagrasino smūgiais į objektus NATO šalyse. Republic apibendrino, kas žinoma dabar.

Pirmieji raketų smūgiai RF teritorijoje

Apie tai, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija leido Ukrainai savo ATACMS raketomis smūgiuoti taikinius Rusijos teritorijoje, JAV žiniasklaida pranešė lapkričio 17 d. Pažymėta, kad numanoma jas panaudoti prieš Rusijos ir KLDR kariuomenę Kursko srityje. JAV Valstybės departamentas to nepaneigė ir faktiškai patvirtino, kad Vašingtonas tam uždegė žalią šviesą.

Netrukus vyriausiasis ES užsienio reikalų ir saugumo politikos vadovas Josep Borrell pareiškė, kad JAV leidimas atakuoti tikslus Rusijoje buvo aptariamas ES šalių URM ministrų susitikime. Jis pažymėjo, kad Bideno administracija leido Ukrainai naudoti raketas iki 300 kilometrų gilyn į Rusijos teritoriją ir 300 kilometrų spinduliu. „Tai nelabai daug, tačiau toks Bideno administracijos sprendimas“, — pridūrė Europos diplomatijos vadovas.

Borrellis tvirtina nežinantis, kodėl šis sprendimas buvo priimtas dabar, tačiau jis buvo anksčiau svarstytas ir ES. Tuo tarpu bendro sprendimo atšaukti ribojimus smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje, pasak Borrellio, paskutiniame URM vadovų susitikime priimta nebuvo. Šį klausimą kiekviena šalis spręs savarankiškai, patikslino diplomatas.

Lapkričio 19 d. ryte UGP Generalinis štabas paskelbė apie ginkluotės sandėlio Briansko srityje ataką. Vėliau leidinys „RBK-Ukraina“, nurodydamas šaltinius Ukrainos armijoje pranešė, kas smūgis buvo suduotas amerikietiškomis balistinėmis raketomis ATACMS į amunicijos sandėlį prie Karačaevo miesto. Pažymėta, kad UGP pirmą kartą panaudojo didelio nuotolio JAV raketas taikiniams visuotinai pripažįstamoje Rusijos teritorijoje. RM Gynybos ministerija patvirtino, kad tą dieną Ukrainos kariuomenė smogė šešiomis tolimojo veikimo raketomis ATACMS į karinį objektą Briansko srityje, iš kurių penkios neva numuštos. Dar vieną raketą PLG pažeidė ir ji nukrito „karinio objekto Briansko srityje techninėje teritorijoje, dėl ko kilo gaisras“, nurodė žinyba.

Ne tik skambus pavadinimas? Tiesiog puikus vaizdas už laaabai biudžetinę kainą („Titan Army P27GR“ monitoriaus apžvalga)

1976

Apie gamintoją pavadinimu „Titan Army“ išgirdau tik visai neseniai. O po trijų mėnesių naudojimosi monitoriumi„Titan Army P27GR“, galiu drąsiai pasakyti - daugumai vartotojų nėra prasmės švaistyti pinigus brangesniems įrenginiams.

Išsamiau

@widget type=script async=true src=https://telegram.org/js/telegram-widget.js?22telegramPost=sotaproject/90114 width=100%

Sprendžiant iš visko, buvo atakuotas 67-asis Pagrindinės raketų ir artilerijos materialinio-techninio aprūpinimo arsenalas, 1046-ojo materialinio-techninio aprūpinimo centras prie Briansko srities Karačaevo. Apie ataką prieš jįpranešė pasipriešinimo dezinformacijai centro prie Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) vadovas Andrejus Kovalenko. Pasak jo, ten, be viso kito, buvo saugomos artilerijos amunicija, įskaitant iš Šiaurės Korėjos, koreguojamos aviacinės bombos ir zenitinės raketos.

Telegram kanaluose iš karto po smūgio pasirodė video. Publikuotuose kadruose iš Karačaevo matomi sprogimai ir gaisras. Remiantis įrašais, galima daryti išvadą, kad arsenalas buvo pažeistas, o amunicija susprogdinta, tačiau pagal foto ir video medžiagą įvertinti sugriovimų mastų neįmanoma. Taip pat nėra nepriklausomų pirmojo raketų ATACMS panaudojimo „senojoje“ RF teritorijoje patvirtinimų.

Lapkričio 20 d. aukšti šaltiniai iš DB vyriausybės „užsiminė“, kad JAV apribojimai Ukrainai naudoti britų gamybos tolimojo nuotolio sparnuotasias raketas Storm Shadow nuimti, apie ką parašė laikraštis The Times. Storm Shadow naudojami kritiškai svarbūs amerikiečių gamybos komponentai ir leidimas formaliai buvo būtinas.

Tą pačią dieną The Guardian ir Bloomberg su nuorodomis į šaltinius pranešė, kad Ukraina pirmą kartą panaudojo Storm Shadow smūgiams į taikinius Rusijoje. Leidinių pašnekovų žodžiais tariant, tai buvo susiję su Šiaurės Korėjos kariuomenės dislokavimu Rusijoje, ką DB įvardijo konflikto eskalavimu.

Tai, kad buvo panaudoti būtent Storm Shadow, dvejonių praktiškai nėra. Šviežias nuolaužų su markiruote nuotraukas įkėlė rusų prokariniai blogeriai, Kursko srities gubernatorius Aleksejus Smirnovas pranešė, kad virš regiono buvo numuštos dvi raketos. Raketų tipo jis nepatikslino. Tuo tarpu TG kanalas „Dva majora“ tvirtina, kad UGP Kursko kryptimi paleido iki 12 Storm Shadow raketų.

Turimais duomenimis, raketomis Storm Shadow UGP smogė į istorinę kunigaikščių Barjatinskių sodybą Kursko srityje. Dabar ši sodyba — Rusijos prezidento reikalų tvarkytojo „Marjino“ sanatorija. Ji yra maždaug už 50 kilometrų nuo valstybinės sienos. Spėjama, ten galėjo būti rusų grupuotės Kursko srityje ir Š.K. generolų naudotas požeminis komandinis punktas. Tai, beje, dar nepatvirtinta.

Prokariniai autoriai rašo, kad Storm Shadow pasirinkti ne atsitiktinai — šios raketos kaip tik skirtos naikinti įtvirtinimus, jos itin efektyvios prieš bunkerius ir pastatus. „Sprendžiant iš kadrų, bandė prasibrauti iki kažkokios gan gilios priebėgos. Įtariu, 10 pataikymo užteko ir greitai sužinosime, koks svarbus punktas buvo pažeistas. Sprendžiant iš įvykių masto, sakyčiau, kad ten arba buvo svarbus asmuo, arba tai visas Rusijos Kursko grupuotės štabas“, — pažymi ekspertas Janas Matvejevas.

Lapkričio 21 d. RF GM pranešė apie dvi numuštas britiškas raketas Storm Shadow. Tačiau kur konkrečiai PLG sistemos šias sparnuotasias raketas numušė, nepatikslinama.

„Pažymėtina, kad UGP toliau salvėmis leidžia vakarietiškas tolimojo nuotolio raketas po atskirus objektus, kad būtų didesnė jų pažeidimo tikimybė. Tuo tarpu tiek ATACMS, tiek ir Storm Shadow/SCALP ukrainiečių daliniai neturi daug. <…> Beje, viltis, kad visos šios raketos UGP tiesiog baigsis, ir grėsmė išnyks pati, irgi neapdaru. Tad „persėdėti“ pasyvioje gynyboje bet kokiu atveju nepavyks, ir šį klausimą išspręsti bus įmanoma tik karinėmis priemonėmis“, — nurodo artimas RF GM Telegram kanalas „Rybar“.

Bendrai Z-kanalai nuliūdinti sėkmingų vakarietiškų raketų smūgių į taikinius Kursko ir Briansko srityje. Be viso kito, jie kalba apie tai, kad Bideno administracija stengiasi maksimaliai išauginti paramą Ukrainai prieš Trumpo inauguraciją. Konkrečiai, Baltieji rūmai pranešė Kongresui, kad planuoja nurašyti pusę $9 mlrd. kredito, kuris buvo suteiktas Ukrainai kaip balandį patvirtinto $60 mlrd. pagalbos paketo dalis. Tuo tarpu Rusijos telekanalai pirmųjų smūgių vakarietiškomis tolimojo veikimo raketomis į taikinius Rusijoje nerodo.

Oficiali Maskvos reakcija

Galima, kad Ukraina šią savaitę „raudonas linijas“ peržengė bent dukart. Dabar yra du svarbiausi klausimai: kiek dar eskalacijos pakopų liko, kol Rusija imsis savo branduolinės doktrinos, ir kiek tolimojo veikimo vakarietiškų raketų UGP turi.

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas iš pradžių paskelbė, kad jeigu JAV žiniasklaidos publikuojama informacija apie ATACMS raketas pasitvirtins, tai bus „kokybiškai nauja įtampos vija ir kokybiškai nauja situacija Jungtinių Valstijų įsitraukimo į šį konfliktą atžvilgiu“.

RF URM ministras Sergejus Lavrovas UGP smūgius RF teritorijoje pavadino signalais, rodančiais, kad Vakarai siekia eskalacijos kare. Jo žodžiais tariant, jis negali patvirtinti, ar Kyivas jau gavo Bideno administracijos leidimą tolimo veikimo nuotolio raketomis į Rusijos teritoriją, tačiau pastebėjo, kad ATACMS raketos jau „ne kartą“ naudotos smūgiams Briansko srityje.

„Ta aiškus signalas, kad jie nori eskalacijos. Be amerikiečių naudoti šias aukštų technologijų raketas, Putinas apie tai kalbėjo ne kartą, neįmanoma. Ir jis perspėjo, kaip keisis mūsų pozicija, jeigu šiam smūgio atstumui, kurį jie dabar svarsto, iki 300 kilometrų, bus pritarta. O iš esmės, tai ne leidimas Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas, tai paskelbimas, kad dabar smūgiuosime iki 300 kilometrų“, — pridūrė Lavrovas.

Oficiali RF URM atstovė Marija Zacharova priminė rudeninį Putino pareiškimą, kad vakarietiškos didelio veikimo nuotolio ginkluotės panaudojimas smūgiams RF teritorijoje „reikš, kad NATO šalys, JAV, Europos šalys kariauja su Rusija“.

Tęsinys kitame puslapyje:

▶

Lapkričio 21 d. vakarą Vladimiras Putinas paskelbė skubų pranešimą. Jis pranešė, kad Rusijos kariškiai atliko sėkmingą vienos iš naujausių vidutinio nuotolio balistinių raketų „Orešnik“ bandymą — ir smogė Dniprui. Jis patikslino, kad taikinys buvo gynybinės pramonės komplekso objektas, buvo leidžiama balistinė raketa su nebranduoliniu hipergarsiniu užtaisu.

Putinas „Orešniko“ panaudojimą pavadino atsakymu į tai, kad JAV planuoja gaminti ir dislokuoti vidutinio ir mažo nuotolio balistines raketas, o taip pat į du paskutinius tolimojo veikimo nuotolio vakarietiškų raketų smūgius Rusijos užnugaryje. Tai negalėjo būti atlikta be tiesioginio Vakarų specialistų dalyvavimo. Pasak jo, nuo UGP atakos prieš komandinį punktą Kursko srityje yra žuvusių ir sužeistų, per ataką Briansko srityje niekas nenukentėjo.

Po šių atakų konfliktas Ukrainoje „įgijo globalumo elementų“, pabrėžė Putinas, tačiau pastebėjo, kad tolimojo poveikio ginkluotės panaudojimas neva „nepajėgs paveikti SKO eigos“. Dar jis perspėjo, kad Rusija turės teisę naudoti savo ginklus prieš Ukrainos karinius objektus ir šalių, leidusių savo ginkluotę naudoti prieš Rusijos objektus. Jei agresyvūs veiksmai bus eskaluojami, Maskva atsakys ryžtingai ir veidrodiškai, pagrasino jis. Putinas tvirtina, kad Rusija „iš anksto siūlys taikiems gyventojams“ Ukrainoje pasišalinti iš galimo pažeidimo balistinėmis raketomis zonų.

RF prezidentas pridūrė dabar priemonių prieš „Orešnik“ raketas nėra. „Raketos taikinį atakuoja 10 machų greičiu, tai 2,5–3 kilometrai per sekundę. Šiuolaikinės oro gynybos priemonės ir amerikiečių kuriamos priešraketinės gynybos sistemos Europoje tokių raketų neperima. Tai neįmanoma“, — paskelbė Putinas.

Iki vakarykščio skubaus pareiškimo Putinas viešai nesirodė nuo lapkričio 7 d. Rusijos žurnalistai atkreipė dėmesį, kad paskutiniuose Kremliaus pranešimuose apie Putino susitikimus su politikais (tik dvipusius), yra daug neatitikimų, rodančių, kad jie buvo publikuoti gerokai vėliau. Tai vadinami „konservai“, parengti iš anksto.

Rugsėjį, kai pasirodė pranešimai apie Vakarų pasirengimą leisti UGP tolimojo nuotolio raketomis smūgiuoti į taikinius visuotinai pripažįstamoje Rusijos teritorijoje (tuomet tai vadinosi atsakymu į Rusijos gautas mažo nuotolio raketas iš Irano), Vladimiras Putinas paskelbė, kad UGP negali savarankiškai naudoti vakarietiškų raketų kompleksų, nes tam, pasako jo, reikia žvalgybinių duomenų iš Europos šalių ir JAV palydovų. Be to, kaip mano RF prezidentas, skrydžio užduotis į raketų sistemas gali įvesti tik NATO šalių kariškiai.

Todėl kalba ne apie leidimą smūgiuoti, o apie NATO šalių sprendimą „tiesiogiai dalyvauti kariniame konflikte“, tvirtina jis. Jeigu sprendimas bus priimtas, tai reikš, kad „NATO šalys, JAV, Europos šalys kariauja su Rusija“, pabrėžia Putinas. „Tai iš esmės keičia patį konflikto turinį, prigimtį. Mes priimsime atitinkamus sprendimus, remdamiesi grėsmėmis, kurios mums kils“, — prigrasino Rusijos prezidentas.

Kol kas Maskva atsakė tuo (neskaičiuojant masinių smūgių Ukrainos miestams), kad publikavo atnaujintą branduolinio sulaikymo doktriną. Pagrindinis pakeitimas — Rusijos perėjimo prie branduolinio ginklo panaudojimo sąlygų formuluotės. Jeigu ankstesnėje doktrinos versijoje privalomu (baziniu) Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo pagrindimu buvo grėsmė valstybės egzistavimui, tai dabar – jeigu yra „kritinė grėsmė suverenitetui ar teritoriniams Rusijos vientisumui“. Tai yra, pagrindas paleisti branduolines raketas yra tiek Ukrainos armijos buvimas Kursko srityje, tiek ir smūgiai tolimojo poveikio ginkluote Rusijos užnugaryje.

Lavrovas patarė Vakarų šalims perskaityti atnaujintą Rusijos branduolinę doktriną. Atsakydamas į klausimą, ar Rusija svarsto atsakyti branduoliniu ginklu į smūgius RF teritorijoje, jis pasakė, kad Rusijos valdžia „įsitikinusi, kad branduolinio ginklo paskirtis, visų pirma, užkirsti kelią bet kokiam branduoliniam karui“. „Būtent tokiu atžvilgiu mes nagrinėjame šią situaciją“, — pasakė diplomatas. Savo ruožtu Pentagonas neatmetė apsikeitimo branduoliniais smūgiais su Rusija.

UGP KOP lapkričio 21 d. paskelbė, kad Rusijos kariuomenė paleido į Dniprą tarpkontinentinę balistinę raketą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Rusija paskutinės atakos metu galėjo panaudoti tokią raketą. Buvo pranešama, kad raketa buvo paleista iš Astrachanės srities, kur bazuojasi kompleksai RS-26 „Rubež“, ir išleido kelias dalis, kurios smogė gamyklai „Južmaš“ ir kitiems objektams mieste. Beje, detonacijos nebuvo. Ketvirtadienio spaudos konferencijoje RF URM atstovei Marijai Zacharovai paskambino ir paprašė pranešimų apie smūgį „balistinėmis raketomis“ nekomentuoti. Kadangi mikrofonas buvo neišjungtas, pokalbį išgirdo visa salė. Tai buvo atsitiktinumas ar išankstinis sumanymas, pasakyti sunku.

Vakarietiška tolimojo veikimo ginkluotė Ukrainoje

ATACMS — tolimojo veikimo taktinės balistinės raketos, paleidžiamos iš salvinės ugnies įrenginių HIMARS ir MLRS. Jų veikimo nuotolis kelis kartus didesnis, nei kitų UGP plačiai naudojamų raketų, — GMRLS ir M26 (iki 90 kilometrų). Be to, jų kovinės galvutės itin galingos(~450 kg palyginus su GMRLS 80–90 kg). UGP taip pat turi tolimojo veikimo Prancūzijos/Britanijos sparnuotasias raketas Storm Shadow / SCALP. Jų veikimo nuotoli iki 550 kilometrų. Joms Ukraina adaptavo sovietinius bombonešius Su-24, jas gali nešti ir Ukrainai pristatyti naikintuvai F-16.

Iš pradžių Kyivas gavo ATACMS, SCALP ir Storm Shadow raketas su sąlyga, kad jos bus naudojamos išskirtinai „suverenioje Ukrainos teritorijoje, o ne Rusijos viduje“, todėl smūgiai daugiausiai teko RF okupuotoms teritorijoms.

2024 metų balandžio gale paaiškėjo, kad JAV perdavė Ukrainai ATACMS raketas su veikimo nuotoliu iki 300 kilometrų. Remiantis Vakarų žiniasklaidos informacija, Kyivas gavo daugiau, nei 100 tokių raketų. Yra žinoma, kad pirmą kartą ATACMS su veikimo nuotoliu iki 300 kilometrų Ukrainos kariai panaudojo balandžio 17 dieną, smogdami aneksuotam Krymui. Tą dieną buvo pranešama apie smūgį Džankojui, kur yra aerodromas ir RFGP karinė bazė. Vakarų žiniasklaidos duomenimis, dar vienas smūgis ATACMS su veikimo nuotoliu iki 300 kilometrų neseniai suduotas Rusijos karių daliniui ryčiau Berdiansko.

Lig tol JAV tiekė Ukrainai raketas ATACMS, tačiau mažesnio veikimo nuotolio, apie 160 kilometrų spindulio. 2023 metų rudenį Volodymyras Zelenskis skelbė, kad Ukraina pirmą kartą panaudojo jas, ATACMS „gerai užsirekomendavo“. Z-blogeriai pranešė, kad tada buvo atakuoti svarbūs RF kariniai aerodromai Berdianske (Zaporižios sritis) ir Luhanske. Kyivas tvirtino, kad raketų smūgiais sunaikinti devyni sraigtasparniai, o taip pat PLG priemonės, specialioji technika ir amunicijos sandėliai, žuvo ir buvo sužeisti dešimtys žmonių. Savo ruožtu su Storm Shadow UGP sėkmingai atakavo Krymą ir Khersono sritį jungiančius tiltus, tarp kurių ir Čongaro. Toje pačioje taktinėje nišoje ir amerikietiškos raketos JASSM: jų standartinės versijos veikimo nuotolis siekia 370 kilometrų.

Tolimojo veikimo raketų ATACMS veikimo zona iš Ukrainos kontroliuojamos teritorijos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ilgai siekė, kad vakariečiai sąjungininkai leistų naudoti jų pateiktas raketas smūgiams Rusijos teritorijoje. Taiau JAV iki paskutinio laiko savo ginkluotę naudoti tik ribotai. Apribojimai iš dalies buvo nuimti 2024 metų gegužės gale. Po to rusų puolimas į Chersono sritį užstrigo.

Truputį vėlisu, birželį, ISW analitikai priminė, kad JAV riboja Ukrainos pateiktos tolimojo veikimo ginkluotės, tokios kaip ATACMS ir Storm Shadow, naudojimą smūgiams Rusijos teritorijoje. Iš esmės, kalbama tik apie žemes išilgai valstybinės RF ir Ukrainą skiriančios sienos, o didelė dalis rusų užnugario — bent 84%, kuri yra tolimojo veikimo raketų ATACMS zonoje, — vis dar saugūs. Ir būtent ši teritorija naudojama pridengti pagrindines RFGP pajėgas, valdymo organus, logistikos tarnybas, užnugario tiekimą ir t.t.

Ekspertai ne kartą pažymėjo, kad tolimosios raketos teoriškai leidžia Ukrainos kariuomenei smūgiuoti toli už fronto linijos: pagrindiniu tikslu gali tapti kariniai aerodromai, naftos perdirbimo gamyklos ir ginkluotės sandėliai — tai, kas lig šiol būdavo atakuojama dronais. Vakarų medija nurodydavo, kad visų apribojimų nuėmimas nuo tolimojo nuotolio raketų naudojimo teoriškai gali suteikti Ukrainai naują impulsą kare, priversdamas Rusiją dar toliau atitraukti kritiškai svarbius vadovavimo punktus ir kitus vertingus objektus, o tai tikrai atsilieps RFGP veiksmams Ukrainoje.

Dabar, nuėmus apribojimus, į ATACMS, SCALP ir Storm Shadow veikimo zoną patenka stambūs Rusijos miestai, tarp kurių Brianskas, Kurskas, Lipeckas, Voronežas, Taganrogas, Rostovas prie Dono, Oriolas, Kaluga ir Smolenskas, su bendra 4,7 mln. žmonių populiacija, anksčiau nurodė ISW. Iš viso teritorijoje, patenkančioje į vakarietiškų tolimojo veikimo ginklų poveikio spindulį, yra ne mažiau nei 245 kariniai Rusijos objektai, paskaičiavo ISW. Tarp jų — 16 rusiškos karinės aviacijos aerodromų, o taip pat rusų dalinių bazavimosi vietos, štabai, komandiniai punktai, karinės gamyklos ir kuro sandėliai.

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.

▲

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Украина переходит «красные линии». ВСУ начали бить по «старой» территории России западными ракетами. Москва ответила баллистическим ударом, Путин пригрозил атака

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(1)

(0)

(1)

Komentarai ()