„Idėja gyva!“ JK ir Prancūzija jungiasi į karą? ()
Karo veiksmų eskalavimas Ukrainoje privertė Europą susirūpinti savo saugumu. Prancūzija įsitikinusi, kad Rusijos karių puolimas automatiškai priartins pavojų prie ES sienų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Focus“ išanalizavo, su kuo susijęs retorikos atgimimas apie užsienio karinę pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Europoje vėl svarstoma užsienio karinio kontingento siuntimo į Ukrainą tema. Šalis išgyvena naują eskalavimo etapą: Ukrainos pajėgos amerikietiškomis ir britų tolimojo nuotolio raketomis smogia Rusijos teritorijoje, Maskva atsako paleidžiant naujo tipo balistines raketas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas skelbia, kad karas įgavo „pasaulinį pobūdį“.
Dabartinėmis aplinkybėmis kaip niekad aktualios diskusijos apie Vakarų pagalbą iš privačių gynybos kompanijų karių ar specialistų, remdamasis informuotais šaltiniais rašo Prancūzijos laikraštis „Le Monde“.
Jautrios diskusijos yra įslaptintos, tačiau jas atgaivino galimo JAV paramos nutraukimo perspektyva, kai Donaldas Trumpas pradės eiti JAV prezidento pareigas 2025 m. sausio 20 d. Pagrindinės dialogo dalyvės – JK ir Prancūzija, kurios diskutuoja apie bendradarbiavimą gynybos srityje ir sąjungininkų grupės sukūrimą Ukrainai remti ir Europos saugumui stiprinti.
|
Debatai dėl karių siuntimo į Ukrainą, inicijuoti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono 2024 metų vasarį, sukėlė kai kurių Europos šalių, kurioms vadovauja Vokietija, pasipriešinimą.
„Tačiau šis scenarijus dar nėra palaidotas. Pastarosiomis savaitėmis jis atgijo JK ministro pirmininko Keiro Starmerio vizito Prancūzijoje dėka“, – pabrėžia laikraštis.
Naujos karo su Rusija realijos
Reikia atsižvelgti į tai, kad dėl Rusijos eskalacijos karo sąlygos nuolat keičiasi. Vakarai ieško skirtingų reakcijų į visus Rusijos Federacijos veiksmus: Šiaurės Korėjos karių įsitraukimą, vidutinio nuotolio raketų atakas ir kt., „Focus“ sako Karinių ir teisinių tyrimų centro vadovas Oleksandras Musienko.
Šiuo atžvilgiu galime prisiminti neseniai įvykusį Prancūzijos užsienio reikalų ministro Jeano-Noelio Barro pareiškimą. Lapkričio 23 d. interviu „BBC News“ jis kalbėjo apie „raudonųjų linijų“ nebuvimą remiant Ukrainą. Paklaustas, ar prancūzų kariai gali dalyvauti karo veiksmuose, jis sakė, kad Paryžius neatmetė jokios galimybės.
„Mes palaikysime Ukrainą tiek intensyviai, kiek reikės. Kodėl? Nes mūsų saugumas yra pavojuje. Kiekvieną kartą, kai Rusijos armija pajuda vieną kvadratinį kilometrą, grėsmė tampa tuo pačiu atstumu arčiau Europos“, – pabrėžė Barro.
Be eskalavimo, verta pridėti ir naują veiksnį – Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose. Tikėtina, kad Europa, greičiausiai, išryškės Ukrainos saugumo užtikrinimo srityje.
Tęsinys kitame puslapyje:
Volodymyro Zelenskio pergalės planas, anot jo, apima nebranduolinių atgrasymo pajėgų dislokavimą. Ukraina norėjo pritraukti daugiau instruktorių, kurie mokytų kariuomenę, todėl tebevyksta derybos.
„Kalbos apie karinio kontingento siuntimą suaktyvintos ne veltui. Žengiame į naujos europinės paramos Ukrainai etapą, Prancūzijos žiniasklaidoje buvo specialiai pristatyti planai, rodantys šios idėjos apsivertimą. Tai irgi signalas Rusija, kad Ukraina nebus apleista“, – pabrėžia Musienko.
Savo ruožtu Euroatlantinio bendradarbiavimo instituto ekspertas Ihoris Kozis pokalbyje su „Focus“ atkreipė dėmesį į tai, kad Prancūzijos valdžios pareiškimai dėl konkrečių veiksmų siunčiant karius į Ukrainą nėra rimti.
„Galbūt Prancūzijoje šiuo metu ruošiama viešoji nuomonė šiai temai, bet apie konkretų kariuomenės dalinių išsiuntimą gali kalbėti tik dabartinė valdžia. Prorusiškos pajėgos gali panaudoti karinę retoriką ir savo tikslams – kraštutiniams dešiniesiems paremti“, – samprotavo jis.
Partijos „Nacionalinė sąjunga“ lyderė Marine Le Pen ne kartą yra pareiškusi, kad prancūzų karių siuntimas į frontą jai yra „raudona linija“.
Kartu Kozis primena Ukrainos atstovų reakciją: Ukrainai naudinga sulaukti papildomos paramos kovojant su agresoriumi.
„Ginkluotųjų pajėgų stiprinimas užsienio pajėgomis yra labai svarbus, tačiau kol kas įgalioti asmenys apie tai nekalba“, – apibendrino analitikas.