Sprendimas priimtas. Į kariuomenę jungiasi galingiausi povandeniniai laivai (Video) ()
„Šiuo metu vyksta derybos...“
_at_sea.jpg)
© Indian Navy, CC BY 2.5 IN | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:INS_Kalvari_(S21)_at_sea.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Orka“ programa yra daugiametė, skirta Lenkijai įsigyti modernių povandeninių laivų. Gynybos ministras Władysławas Kosiniak-Kamyszas per Lenkijos karinio jūrų laivyno dienos minėjimą sakė, jog „šiuo metu vyksta derybos, kad būtų išrinktas geriausias pasiūlymas“, o valdžia „darys viską, kad kitais metais būtų pasirašyta sutartis dėl povandeninių laivų tiekimo“.
Lenkija gali rinktis iš daugybės pasiūlymų, kai kalbama apie povandeninių laivų gamintojus. Vien Europoje įprastus povandeninius laivus gamina Vokietija, Italija, Prancūzija, Švedija ir Ispanija. Visos šios šalys suinteresuotos laimėti Lenkijos kontraktą pagal programą „Orka“, kuri, kaip pažymėjo Gynybos ministerijos vadovas, įvairiais mastais tęsiasi jau maždaug tris dešimtmečius.
Prancūzijos koncernas „Naval Group“ reklamuoja savo „Scorpene“ tipo laivus, kuriuos ši laivų statykla projektuoja dešimtmečiais. Prancūzijos laivams būdinga specifinė dyzelinė-elektrinė pavara, naudojanti ličio jonų baterijas, leidžianti laivui po vandeniu išbūti iki septynių dienų. Prancūzų pasiūlymas apima platų technologijų perdavimą ir vietinės statybos galimybę.
|
Savo ruožtu Ispanija siūlo didelius S-80 laivus, kurių ilgis yra 81 m. S-80 pristato ateities sprendimus, susijusius su autonomija ir veikimu. Ypač verta dėmesio jo ginkluotė, kurią sudaro šeši torpedų paleidimo įrenginiai arba priešlaivinės raketos „Harpoon“.
Švedijos laivų statykla „Saab“ taip pat siūlo savo A26 „Blekinge“ agregatus, kuriuose yra naujausia Stirlingo pavara, todėl jie yra ypač tylūs ir sunkiai aptinkami. Šis sprendimas gali padidinti Lenkijos karinių jūrų pajėgų operatyvinį potencialą sudėtingos Baltijos jūros kontekste.
Žvelgiant iš Švedijos pasiūlymo perspektyvos, programa „Orka“ atneša naujovių ir technologijų plėtrą, galinčią reikšmingai paveikti Lenkijos karinio jūrų laivyno ateitį.
Lenkija taip pat svarstys Vokietijos ir Italijos pasiūlymus. Abi šios šalys siūlo labai panašius, bet tuo pačiu ir skirtingus laivus. Pirmasis yra 212CD tipo. Jam būdingas „deimantinis“ korpuso skerspjūvis, dėl kurio sumažėja aktyvaus sonaro aptikimo rizika. Vokiškas 212CD laivas turi įprastą pavarą, tačiau jo energijos šaltiniai yra ličio-geležies-fosfato elementai su AIP sistema. „SeaSpider“ sistema su prieštorpedinėmis raketomis yra atsakinga už šios mašinos puolimo galimybes.
Itališkas 212NFS laivas yra panašios konstrukcijos. Tačiau aprūpintas patentuota SADOC Mk 4 kovine sistema, kurią sukūrė „Leonardo“. Italai taip pat ketina pritaikyti šiuos laivus sparnuotosioms raketoms paleisti.
Dinamiška karine plėtra garsėjanti Pietų Korėja savo sprendimus siūlo ir Lenkijai. „Dosan Ahn Changho“ KSS-III klasės laivai („Hanwha Ocean“ pasiūlymas), nors ir laikomi dideliais Baltijos jūros poreikiams, suteikia naujų galimybių technologijų ir ginkluotės prasme. Minėti agregatai varomi trimis MTU 16V396SE84L dyzeliniais varikliais ir „Buhman Industry“ PH1 PEM elektros elementais. Kovos valdymo sistema yra LIG „Nex“ grupės gaminys. Tačiau verta paminėti, kad daugelis šio laivo komponentų yra iš Europos.
Korėjos „Hanwha Ocean“ ilgis yra 89 m, o jo tūris yra apie 3690 t. Ne mažiau galinga ir laivo ginkluotė, susidedanti iš 10 balistinių raketų „Hyunmoo“ 4-4 ir šešių torpedų paleidimo įrenginių, kuriais galima paleisti raketas (įskaitant sparnuotąsias raketas).
Taip pat yra „Hyundai Heavy Industries“ pasiūlymas iš Korėjos. Tai susiję su HDS-3300 ir HDS-2300 laivais. Pirmasis iš jų – į „Hanwha Ocean“ laivą panašus agregatas, tačiau su naujos kartos ličio jonų baterijomis. Gamintojas taip pat išlaiko galimybę šaudyti raketomis iš torpedų paleidimo įrenginių. Mažesnė šio laivo versija yra HDS-2300, 73 m ilgio ir 2300 t talpos.
„Orkos“ programa yra ne tik karinis klausimas, bet ir strateginė investicija į infrastruktūrą bei žmogiškuosius išteklius. Lenkijai, kaip NATO narei, itin svarbu turėti modernius dalinius, galinčius vykdyti misijas tiek Baltijos jūroje, tiek tarptautiniuose vandenyse. Bendradarbiaudama su užsienio laivų statyklomis, Lenkija turi galimybę ne tik įsigyti modernių laivų, bet ir plėtoti savo gynybos pramonę, kuri yra svarbi ilgalaikėje nacionalinio saugumo perspektyvoje.
.png)
