Turėjo nušluoti „Iskander“. Prancūzijos monstras „Hadès“ (Foto) ()
Prancūzų „Hadès“ nuotolis buvo iki 500 km.
© Ekrano kopija | https://missilethreat.csis.org/missile/hades/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prancūzija pradėjo svarstyti galimybę sukurti savo vidutinio nuotolio balistinę raketą, kuri pataikytų į taikinius 1000 km atstumu. Tai yra tiesioginė reakcija į Rusijos „Orešnik“.
Kol Prancūzija svarsto apie 1000 km balistinės raketos kūrimo pradžią, būtų visai tikslinga paminėti, kaip devintajame dešimtmetyje ši šalis sukūrė gana pažangią žemė-žemė raketų sistemą „Hadès“, pavadintą senovės graikų požemio dievo garbei.
Pati istorija su šia raketa yra tik dar viena iliustracija, kaip Europa pamiršo, kad ramus dangus virš galvos nėra nemokamas malonumas.
O pati „Hadès“ istorija prasideda aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai buvo nuspręsta pradėti projektuoti pakaitalą tuo metu naudotoms „Pluton“ sistemoms, kurių nuotolis siekė iki 120 km. Tačiau formaliai „Aerospatiale“ (dabar „Airbus“ dalis) vykdomas projektas prasidėjo tik 1984 m., o pirmasis raketos paleidimas buvo atliktas 1988 m.
Comment la France a créé son « Iskander » sous le nom de Hadès dans les années 80 et où ils sont allés ?
— Олів'є Лекур (@olivyelekur) November 30, 2024
L'OTRK français Hadès - "Hades" disposait de missiles aérobalistiques à manœuvre active d'une portée allant jusqu'à 500 km.
👇#France #defense #Hades… pic.twitter.com/JufWxGmOre
|
Raketos nuotolis nuo pradinių 250 km, padidėjo iš pradžių iki 350 km, o vėliau iki 450 km, o kai kurių šaltinių duomenimis – 500 km. Taip pat tada bendra sistemos išvaizda buvo suformuota kaip kietojo kuro vienpakopė raketa su vertikaliu konteineriniu paleidimo įrenginiu.
Raketa turėjo keletą labai svarbių savybių. Pavyzdžiui, „Hadès“ buvo ne tik balistinė, bet ir aerobalistinė raketa. Dėl šios priežasties aerodinaminiai vairai leido pakeisti raketos skrydžio trajektoriją, taip pat aktyviai manevruoti paskutinėje atkarpoje, siekiant išvengti priešo priešraketinių sistemų.
Pati raketa buvo gana vidutinio dydžio – 7,5 metro ilgio ir 53 cm skersmens, o bendras paleidimo svoris buvo 1850 kg (alternatyvūs šaltiniai: atitinkamai 7,3 metro, 52 cm ir 2158 kg).
Tai turėjo būti TN 90 tipo raketa su 80 kT galios branduoline galvute. Tam raketoje buvo numatyta įrengti palydovinę navigacijos sistemą ir (arba) GPS, kuris turėtų duoti iki 5 metrų tikslumą. Tačiau didesnis kovinio vieneto svoris reiškė, kad nuotolis buvo sumažintas iki 250 km.
„Hadès“ turėjo modernią skaitmeninę ugnies valdymo sistemą. Be to, paleidimo priemonė buvo užmaskuota kaip eilinis karinis tentinis sunkvežimis.
„Hadès“ nebuvo suplanuota kaip labai masyvi sistema, nes ji turėjo būti branduolinė, todėl net 120 suplanuotų raketų buvo reikšminga jėga. Tačiau Šaltasis karas baigėsi anksčiau nei 1992 metais sistema atliko visus bandymus.
Iš viso buvo pagaminta tik 15 paleidimo įrenginių ir 30 raketų, kurios niekada nebuvo dislokuotos kovoje. 1996 m. tuometinis Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas performatavo Prancūzijos branduolines pajėgas ir išsiuntė „Hadès“ sunaikinimui, kuris buvo baigtas 1997 m.
O po 2 metų Rusija pademonstravo„Iskander“, kurios nuotolis siekia 500 km.
.jpg)
