Kritinis taškas atėjo. „Neišgelbės net karo pabaiga“ ()
Turės nukreipti išteklius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis „Bloomberg“ analize, 2025 m. Rusija susidurs su esminėmis ekonominėmis problemomis, dėl kurių valdžios institucijos nebegalės pažaboti kainų augimo. Dėl to ekonomikai teks rinktis, ar išlaikyti vidaus stabilumą, ar toliau finansuoti karą Ukrainoje. Ekspertai mano, kad ši krizė yra 5 naudą Ukrainai, nes silpnina agresoriaus ekonominę galią.
„Bloomberg“ publikacijoje ekonomistas, buvęs Rusijos centrinio banko pareigūnas Aleksandras Isakovas teigia, kad Maskva išnaudojo daugiau kaip pusę likvidžių Nacionalinio gerovės fondo (NVF) atsargų rublio kursui palaikyti. Per dvejus metus (nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2024 m. spalio mėn.) likvidžiosios NWF atsargos sumažėjo nuo 140 mlrd. dolerių iki 55 mlrd. dolerių, o įskaitant auksą – iki 31 mlrd. dolerių, t. y. tiek pat, kiek 2008 m.
|
Rublio kursas ir toliau krenta: lapkričio mėn. jis pasiekė rekordiškai žemą 115 rublių už dolerį lygį. Siekdamas kovoti su infliacija, Centrinis bankas padidino pagrindinę palūkanų normą iki 21 %, o tai smogė paskolų kainai. Tokios priemonės, pasak Isakovo, negalės sustabdyti infliacijos, o palūkanų normos dar kelerius metus išliks dviženklės.
Mažėjančios atsargos ir rublio devalvacija privers Kremlių persvarstyti ekonominę politiką. Isakovo teigimu, Kremlius turės nukreipti išteklius iš ne pirmo būtinumo sektorių, pavyzdžiui, paslaugų ir statybų, į karinę pramonę. Dėl to padidės ekonominis spaudimas piliečiams ir įmonėms.
„Bloomberg Economics“ prognozuoja, kad Rusijos BVP augimas sulėtės nuo 3,1 proc. 2024 m. iki 1 proc. 2025 m. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pateikia panašią prognozę – 1,3 proc. Pagrindinės priežastys – vartojimo ir investicijų mažėjimas privačiajame sektoriuje. HSBC ekonomistas Melis Metineris mano, kad net karo pabaiga neišgelbės Rusijos ekonomikos nuo sąstingio: neigiamos demografinės tendencijos, menkas produktyvumas ir ribotos galimybės gauti finansavimą trukdys atsigauti.
Ekonomikos krizė Rusijoje silpnina jos galimybes finansuoti karą su Ukraina. Dėl išsekusių rezervų Kremlius tampa labiau pažeidžiamas dėl naftos kainų svyravimų, o vidaus ekonominės problemos riboja paramą viduriniajai klasei, kuri ir taip kenčia nuo infliacijos ir didėjančių kreditų kainų.
Savo ruožtu Ukraina įgyja papildomą pranašumą: ekonominis agresoriaus susilpnėjimas leidžia jai didinti spaudimą fronte ir pritraukti daugiau tarptautinės paramos. Kai Rusija bus priversta rinktis tarp „patrankų ir sviesto“, jos galimybės tęsti karą gerokai sumažės.
2025-ieji Rusijai bus vartotojų taupymo ir išteklių perskirstymo karinių poreikių naudai metai. Tai tik dar labiau padidins atotrūkį tarp valdžios ir visuomenės, o tai susilpnins Maskvos pozicijas tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu.