„Sirija kaip šalis nustojo egzistuoti.“ Kas laukia? ()
Sirija nustojo egzistuoti kaip unitarinė valstybė, pastarojo meto įvykiai aiškiai rodo, kad ši formulė išsemta.
© Wikipedia (atvira licencija) | https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Flag_of_Syria.svg
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
|
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taip teigia Lenkijos Jogailos universiteto orientalistas, buvęs diplomatas Marcinas Krzyżanowskis.
Taip pat nubrėžiami galimi ateities scenarijai.
„Priešingai nei atrodo, nuversti Assadą buvo lengviausia dalis, o sunkiausia dalis, t. y. sukurti vyriausybę, kuri būtų pripažinta tarptautiniu mastu“, – pabrėžia jis.
Sekmadienio rytą (gruodžio 8 d.) sukilėliai paskelbė nuvertę Bašaro al Assado režimą ir perėmę Sirijos sostinės Damasko kontrolę. Anksčiau sukilėliai paskelbė užėmę trečią pagal dydį šalies miestą Homsą. Ankstesnėmis dienomis užėmė Alepą, Homsą ir beveik visą pietvakarinę šalies dalį.
Sirijos prezidentas Bašaras al Assadas, kaip pranešė pasaulio agentūros, remdamasis vietos žiniasklaida ir šaltiniais Sirijos armijoje, sekmadienio vakarą paliko šalies sostinę lėktuvu, skridusiu nežinoma kryptimi.
Anot „Reuters“, yra pranešimų apie galimą jo lėktuvo, kuris dingo iš radarų ir anksčiau netikėtai sumažino aukštį į 1 kilometro aukštį, katastrofą.
|
Marcinas Krzyżanowskis sako, kad pastarojo meto įvykiai Sirijoje aiškiai rodo, kad Sirija kaip valstybė iš tikrųjų nustojo egzistuoti. Kodėl?
„Sirija buvo sukurta kaip unitarinė valstybė, valdoma iš Damasko. Bašaro al Assado žlugimas aiškiai parodo, kad ši formulė jau išsėmė save ir galutinai prarado prasmę.
Šiuo metu Sirijoje turime keturis valdžios centrus, kurie patys valdo save. Būtent Sirijos demokratinės pajėgos (SDF), kurias daugiausia sudaro kurdai, užima šiaurės rytų teritoriją ir sukūrė ten de facto autonomiją.
Turime Turkijos remiamą Sirijos nacionalinę armiją, kuri kontroliuoja teritorijas Šiaurės Sirijoje. Taip pat turime „Hajat Tahrir al Šam“ (HTS), t. y. Sirijos išlaisvinimo organizaciją, kuri pastaruosius kelerius metus buvo įsitvritnusi Idlibo provincijoje.
Ir galiausiai, mes vis dar turime kontroliuojamą teritoriją, ne iki galo aišku kieno, nes situacija keičiasi kas valandą, bet teoriškai vis dar kontroliuojama Assado režimo“, – paaiškina lenkų orientalistas
Kaip pažymi Marcinas Krzyżanowskis, sunku manyti, kad šios grupės sugebės bendrauti tarpusavyje. Taigi ko galime ir turėtume tikėtis?
„Sprendimas būtų arba Sirijos federalizacija, teisiškai sankcionuota arba faktinė, kaip atrodo dabar, arba nacionalinės vienybės vyriausybė, įskaitant visų etninių ir religinių mažumų narius, panašiai kaip kompromiso samprata Libane.
Pastarojo sprendimo tikimybė yra šiek tiek didesnė, bet ir palyginti nedidelė. Greičiausiai išvysime vis dar tebesitęsiantį pilietinį karą Sirijoje, didžiulį chaosą ar konflikto įšaldymą taip, kad kiekviena grupė kontroliuoja tai, ką jai tą akimirką pavyko įgyti“, – prognozuoja ekspertas.
Tačiau, jo nuomone, HTS lyderis al Julani bus suinteresuotas sankcionuoti įgytą galią ir parodyti jos tęstinumą.
„Gauname informacijos, kad HTS planuoja panaudoti al Assado vyriausybės ministrą pirmininką būtent tam, kad pabrėžtų, jog jie nėra tik grupuotė, bet nori tapti legaliu al Assado valdymo įpėdine.
Tai jiems labai svarbu, nes verta pabrėžti, kad nepaisant savo nusikaltimų ir tarptautinės izoliacijos, Assadas buvo pripažintas teisėtu Sirijos prezidentu.“
Šiuo metu svarbiausias Sirijos ir viso regiono ateities klausimas yra tai, kas taps tarptautiniu mastu pripažintu Sirijos lyderiu, kas sukurs vyriausybę ir kas pretenduos į teisę valdyti.
Tęsinys kitame puslapyje:
Al Julani pareiškia, kad nori sukurti vyriausybę, atstovaujančią visai Sirijos visuomenei, bet ar jam pavyks?
Orientalistas sako, kad šiandien tai sunku aiškiai įvertinti.
„Kampanija buvo žaibiška, žmonėms atsibodo Assadas, bet nėra tikri, kad jie priims Al Julani, ypač jei jis pradės priimti kokius nors nepopuliarius sprendimus. Priešingai nei atrodo, Assado nuvertimas buvo lengviausia dalis, o sunkiausia dalis, t. y. sukurti vyriausybę, kuri būtų pripažinta tarptautiniu mastu“, – pabrėžia jis.
Sukilimo sėkmės ir Assado pralaimėjimo priežasčių buvo daug, tačiau pagrindinė priežastis buvo sąjungininkų, kurie jį išgelbėjo ankstesniais metais, nebuvimas.
Kalbame pirmiausia apie Rusiją, kuri, įsipainiojusi į karą Ukrainą, nesugebėjo į Siriją išsiųsti atitinkamo skaičiaus tinkamai apmokytų dalinių. Be to, iraniečiai nėra tokie stiprūs kaip prieš kelerius metus, o „Hezbollah“ po karo su Izraeliu, smarkiai apdaužyta.
„Pats sukilėlių puolimas nenustebino, tačiau jo sėkmės mastai ir trukmė nustebino. HTS tikriausiai sumušė Talibano rekordą (2021 m. Afganistane) perimant valdžią šalyje. Nors pats Alepo žlugimas nenustebino, susimąsčiau, kodėl miestas griuvo taip greitai ir be pasipriešinimo. Tačiau jau tada niekas neįtarė, kad visas Assado režimas akimirksniu sugrius kaip kortų namelis. Buvo tikimasi, kad pasikartos ankstesnių metų scenarijus, tačiau su vėlesne sukilėlių sėkme paaiškėjo, kad režimas buvo silpnesnis, nei visi manė“, – aiškina ekspertas.
Ar šį režimo silpnumą lėmė didžiausių jo sąjungininkų – Rusijos ir Irano, užsiėmusių savo problemomis, silpnumas?
„Ekonominė krizė Sirijoje gilėja jau kelerius metus. Visuomenė darėsi vis skurdesnė, o labai siaura oligarchijos grupė, susitelkusi į Assadą, darėsi turtingesnė.
Ir nors prieš kelerius metus tai nebuvo tokia didelė problema, nes oligarchų, turinčių naudos iš tokio valdžios pasidalijimo, ratas buvo gana platus, todėl Assadas galėjo tikėtis didžiosios daugumos alavitų paramos.
Tačiau kuo labiau krizė gilėjo, tuo mažiau lėšų buvo dalytis“, – aiškina Jogailos universiteto orientalistas Marcinas Krzyżanowskis.
„Vienu metu Assadas netgi buvo priverstas pradėti antikorupcinę kampaniją, kurios aukomis tapo ir jo šeimos nariai. Dėl to iki šiol jį palaikęs elitas pasakė, kad jų parama tiesiog neverta. Tai buvo bene paskutinė vinis į karstą, nes dėl to pablogėjo ir anksčiau režimo galią saugoję koviniai daliniai.
Vadai tiesiog nustojo rūpintis esamos tvarkos palaikymu, todėl sukilėliams buvo taip lengva užkariauti vėlesnius miestus.
Todėl nemanau, kad dabar bus koks nors kontrpuolimas ar Assado režimo gynyba, nes net jei ir yra alavitų pasipriešinimo kišenės, abejoju, kad tai bus kokios nors organizuotos ir reikšmingos jėgos“, – reziumuoja ekspertas.
.png)
.png)
.png)
