Režimo žlugimas per 11 dienų. Kodėl Assado armija taip greitai žlugo? ()
Sirijo sukilėlių veržimasis buvo staigmena daugumai stebėtojų. Tačiau ne mažiau stebina ir greitas vyriausybės kariuomenės žlugimas: kariai apleido savo bazes ir ginklus, atsisakė ginti daugiau nei 50 metų šalį valdžiusš Assadų šeimos režimą.
© Elizabeth Arrott (public domain) | https://en.wikipedia.org/wiki/File:Damascus_Checkpoint.jpeg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kodėl taip atsitiko, rašo BBC.
Pastaruosius ketverius metus atrodė, kad Sirijos pilietinis karas iš esmės baigėsi. Bašaro al Assado vyriausybė atgavo didžiosios Sirijos dalies kontrolę padedama Rusijos, Irano ir Irano remiamų kovotojų, tokių kaip „Hezbollah“ grupuotė.
Beveik visos fronto linijos buvo užšaldytos. Tačiau didelė sritis vis dar liko už vyriausybės kontrolės ribų. Pasienyje su Turkija, šiaurinėje Idlibo ir Alepo provincijų dalyje dominavo sukilėliai: džihadistų grupuotė „Hajat Tahrir al Šam“ (HTS) ir proturkiška Sirijos Nacionalinė (buvusi Liaudies) armija.
Kokia galinga buvo Sirijos režimo armija?
Iki 2024 metų pradžios Sirijos arabų armijos (SAA) (vyriausybės ginkluotųjų pajėgų) skaičius ekspertų buvo įvertintas 130 000 karių. Armijos žinioje buvo tūkstančiai šarvuočių, artilerijos ir raketų sistemų, taip pat orlaivių.
Prieš 2011 metais prasidėjusį pilietinį karą Sirijos armija buvo laikoma viena galingiausių arabų valstybėse. Tačiau vėliau ji gerokai susilpnėjo. SAA prarado didelę dalį savo gyvosios jėgos: daugelis žuvo kovose, kiti dezertyravo arba perėjo į opozicines grupes, pirmiausia Sirijos Nacionalinę armiją. Oro pajėgos taip pat patyrė didelių nuostolių dėl pilietinio karo ir amerikiečių antskrydžių.
Maži atlyginimai
|
Ekonominė padėtis Sirijoje pastaraisiais metais nebuvo pati geriausia. Šalis buvo nuniokota po pilietinio karo. Tačiau Assado vyriausybės kontroliuojamose srityse buvo blogiausia.
2019 metų gruodį JAV prezidentas pasirašė vadinamąjį „Cezario aktą“ – dokumentą, kuriuo buvo nustatytos ekonominės sankcijos bet kurioms vyriausybinėms agentūroms ar asmenims, turintiems reikalų su Sirijos vyriausybe.
Situacija Sirijoje per pastaruosius trejus metus labai pasikeitė, BBC arabų tarnybai sakė Londono universiteto profesorius Fawazas Gergesas. Viena iš pagrindinių priežasčių, jo nuomone, yra „amerikietiškos sankcijos, dėl kurių nuskurdinti Sirijos žmonės ir ypač kariškiai. Yra pranešimų, kad kariams nebuvo sumokėta“.
Taip pat pranešta, kad vyriausybės kariuomenės kariai per mėnesį gaudavo apie 15-17 dolerių, kurių, pasak BBC arabų tarnybos pašnekovų, „neužteko net trims dienoms“.
Praėjusį trečiadienį (gruodžio 4 d.), kai įsibėgėjo sukilėlių puolimas, Sirijos valstybinė naujienų agentūra pranešė, kad Assadas įsakė 50 % padidinti karių atlyginimus. Matyt, šia priemone buvo siekiama pakelti karių kovinę dvasią. Tačiau panašu, kad šis žingsnis buvo žengtas per vėlai.
Istorikė ir žurnalistė Ann Applebaum mano, kad režimas galėjo neįvertinti sunkios saugumo pajėgų padėties.
„Kiekviena diktatūra turi tą pačią silpnybę: kariai ir policininkai taip pat yra visuomenės atstovai. Elitas gali gyventi esant sankcijoms, vogti pinigus ir tada naudotis tarptautiniais ofšorais. Tačiau paprasti žmonės tokiose vietose kaip Sirija tampa vis skurdesni ir skurdesni“.
Be to, rašo Applebaum, karių artimieji ir draugai buvo represuoti taip pat, kaip ir kiti sirai.
„Kai tik šie kariai pamatė, kad režimas per silpnas priešintis, kai tik suprato, kad jis nebeapsaugos jų nuo pusbrolių ir draugų pykčio, jie pasitraukė“.
Priklausomybė nuo sąjungininkų
„Problemos, apie kurias buvo kalbama anksčiau, pasirodė kur kas gilesnės. Po 2020 metų paliaubų, pagal kurias sukilėliai buvo evakuoti į Idlibo sritį, Assadas ilsėjosi ant „pergalės“ laurų.
„Šalyje nebuvo jokių politinių reformų, ekonominio pagerėjimo. Kariuomenė nesustiprėjo, nesiruošė. Jis tikėjo, kad kadangi Rusija ir Iranas jį išgelbėjo, tada viskas bus gerai“, – BBC aiškina Izraelio karo ekspertas Davidas Handelmanas.
Bašaras al Assadas yra asmeniškai atsakingas už Sirijos armijos žlugimą, sako Yazidas Saigas, Carnegie Artimųjų Rytų centro Beirute bendradarbis. Tarp triuškinančio pralaimėjimo priežasčių jis įvardija masinį dezertyravimą, bendrą pragyvenimo lygio pablogėjimą, plačiai paplitusią korupciją ir maisto tiekimo kariuomenei sutrikimus. Visa tai pakirto Assado armijos lojalumą net tarp alavitų (iš kurių yra kilęs pats Assadas), kurie dažniausiai būdavo skiriami į vadovaujančias pareigas.
Dėl to per mūšius dėl Alepo, Hamos ir Homso kariai ir karininkai staiga pasitraukė, palikdami karinę techniką ir ginklus keliuose. BBC korespondentė Damaske Barbara Plet-Asher pranešė, kad Sirijos sostinėje kariai atsikrato ginklų ir persirengia civiliais drabužiais.
Britų karo ekspertas Michaelas Clarke'as teigia, kad dėl didžiulių karinės pagalbos sumų, kurias Sirijos valdžia gavo iš savo užsienio sąjungininkų, Assadas atsidūrė priklausomoje padėtyje. Todėl jis nepaisė savo kariuomenės svarbos.
„Kariškių pasirengimo lygis smarkiai pablogėjo. Kai Sirijos arabų armijos daliniai susirėmė su HTS, daugelis karininkų, matyt, atsitraukė, o kai kurie pabėgo. Ir jei karininkai bėga, nenuostabu, kad kariai daro tą patį“, – sakė Michaelas Clarke'as.
Tęsinys kitame puslapyje:
Sąjungininkai turėjo svarbesnių reikalų
Pastaraisiais metais pagrindiniai Assado sąjungininkai buvo Rusija ir Iranas. Tuo pat metu Iranas, vykdydamas tiesioginius karo veiksmus, labiau pasitikėjo „Hezbollah“, pažymi Yazidas Saigas iš Carnegie Artimųjų Rytų centro.
Teheranas taip pat prarado daug karininkų ir karo patarėjų dėl Izraelio atakų, o didelio masto parama tiesiogiai iš Irano buvo neįmanoma dėl nuolatinės JAV ir Izraelio antžeminio ir oro judėjimo kontrolės. Todėl pagrindinė viltis gauti paramos buvo iš Libano ir Irako.
„Hezbollah“, savo ruožtu, po to, kai Izraelis faktiškai sunaikino organizacijos vadovybę ir kirto Libano sieną, buvo priversta išvesti savo pajėgas iš Sirijos.
Nuo 2022-ųjų Rusija daugiausia dėmesio skyrė karui su Ukraina ir iš savo bazių Viduržemio jūros pakrantėje atitraukė didelę dalį aviacijos. Ir ji pradėjo siųsti į Siriją generolus, kurie buvo nubausti per karo veiksmus Ukrainoje.
Irano, „Hezbollah“ ir Rusijos karinės, organizacinės ir vadybinės paramos nutraukimas „buvo viena pagrindinių priežasčių, lėmusių tokį greitą Sirijos miestų žlugimą“, teigia Fawazas Gergesas iš Londono universiteto.
Sukilėlių galia
Galiausiai dar viena svarbi Sirijos armijos žlugimo priežastis – sukilėlių organizacija. HTS islamistai ir proturkiškos Sirijos Nacionalinės armijos formacijos sugebėjo susivienyti ir sukurti bendrą valdymo centrą, kuris planavo operaciją.
Be to, anot ekspertų, svarbų vaidmenį suvaidino ir sukilėlių retorika: HTS lyderis Abu Mohammedas al Julani nuolat ramino civilius gyventojus ir visus tikino noru išsaugoti religines ir pilietines laisves. Tai nepadėjo užkirsti kelio dešimtims tūkstančių sirų pabėgti į kaimyninį Libaną, tačiau užtikrino pranašumą prieš Assado kariuomenę per greitą puolimą.
![[ŽT] „Pasaulis to nematė 50 metų! Visiškai apsivertė“ (Žemėlapis)](/photo/202412/08/17/thumb_403648__1.jpg)
