„Keisis jėgų pusiausvyra?“ Kinija kuria analogą branduoliniam ginklui (Video) ()
Galia gali viršyti vieną gigavatą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos mokslininkai teigė sukūrę didelės galios mikrobangų (HPM) ginklą, galintį generuoti elektromagnetinius impulsus, kurių intensyvumas panašus į branduolinio sprogimo intensyvumą.
Remiantis pranešimais, sistema, kuri apibūdinama kaip kompaktiška, tačiau labai galinga, vis dar yra laboratoriškai bandoma ir dar nėra paruošta naudoti karo lauke.
Kinijos mokslininkai tvirtina, kad sistema gali sugadinti arba visiškai išjungti elektroninius komponentus priešo ginklų sistemose.
Naujasis Kinijos ginklas naudoja pažangią fazinę impulsų perdavimo technologiją, kad tiksliai sufokusuotų energiją, o tai padidina jo poveikio diapazoną. Šis konstrukcija padidina naikinamąją galią ir leidžia vienu metu atakuoti kelis taikinius.
Tačiau jo kūrimas toli gražu nebuvo lengvas, o iš tikrųjų tokio ginklo galmybė kadaise buvo laikoma neįmanoma dėl pačio savęs sunaikinimo pavojaus, generuojant tokius impulsus.
|
Kinijos ginklo elektromagnetinių bangų galia gali viršyti vieną gigavatą, o besisukančios bangos reikalauja tikslaus konvertavimo į stabilią formą ir pasiskirstymą aštuoniais kanalais fazinių matricų antenoms.
Elektrinio lauko stipris viršija 80 000 voltų vienam metrui, panašiai kaip elektromagnetiniai impulsai, atsiradę po branduolinių sprogimų.
Ataskaitoje pabrėžta, kad tokią didelio intensyvumo spinduliuotę itin sunku valdyti, esant gigavatų galiai.
Tačiau šią techninę kliūtį sėkmingai įveikė jungtinė Nacionalinio gynybos technologijos universiteto ir Šiaurės vakarų branduolinės technologijos instituto tyrimų grupė.
Kinijos mokslininkai teigia, kad jų komandos sukurtas didelio našumo galios daliklis atlaikė daugiau nei 5000 pilnos galios impulsų išspinduliavimų be jokių „uodegos erozijos“ ar gedimo požymių ir išlaikė stabilią bangos formą per visą eksperimentą.
Be to, jo veikimo efektyvumas pasiekė 96,6%, galios slenkstis greičiausiai viršys 1 GW, o tai atitinka kariuomenės reikalavimus dėl didelės galios ir perdavimo efektyvumo HPM fazinėse matricos antenose.
Spartus bepiločių orlaivių plitimas ir kitos oro grėsmės paskatino karines lenktynes kurti ir panaudoti atsakomąsias priemones, ypač tas, kurių smūgio kaina mažesnė.
Nukreiptos energijos sistemos, įskaitant didelės energijos lazerius ir didelės galios mikrobangų spinduliuotuvus (HPM), pasirodė kaip daug žadantys sprendimai.
Vienas iš pagrindinių nukreiptos energijos ginklų pranašumų, palyginti su tradiciniais kinetiniais ginklais, yra jų praktiškai neribotas veikimas. Skirtingai nuo kinetinių ginklų, kurie priklauso nuo ribotos amunicijos, kurią reikia perkrauti rankiniu būdu, HPM sistemos teoriškai gali šaudyti neribotą laiką.
Be to, HPM ginklai gali veikti nemirtinai, potencialiai išjungdami pilotuojamas transporto priemones nepakenkdami jų keleiviams, o tai gali iš naujo apibrėžti karo taisykles.
Skirtingai nuo lazerių, kurie gali iššauti koncentruotą spindulį tik trumpą laiką, HPM ginklai gali skleisti plataus ploto kūgio formos spindulius, leidžiančius vienu metu nukreipti ir neutralizuoti kelias grėsmes.
Ši technologija leistų karinio jūrų laivyno laivams neutralizuoti mažus, pilotuojamus laivus, tausojant žmonių gyvybes. Šiose sistemose naudojamos tradicinės lėkštės formos antenos, kurios turi nuolat suktis, kad būtų galima užfiksuoti skirtingus taikinius.
Tiek Kinija, tiek JAV tobulina HPM technologijas, o JAV kariškiai planuoja dislokuoti tokias sistemas Indo-Ramiojo vandenyno regione, kad galėtų kovoti su Pekinu. Praėjusiais metais JAV į Japonijos Jokosukos karinio jūrų laivyno bazę dislokavo karo laivą, „Arleigh Burke“ klasės valdomų raketų minininką USS „Preble“, aprūpintą pažangiu lazeriniu ginklu „Helios“.
Tuo tarpu Kinija kuria panašius ginklus, siekdama atremti „SpaceX“ tinklą „Starlink“, kuris pasirodė esąs itin svarbus vykstančiame Rusijos ir Ukrainos konflikte, padedantis Ukrainai smogti į Rusijos pozicijas.
Naujausio Kinijos HPM ginklo bandymai parodė, kad jis gali skleisti Ku juostos elektromagnetinius impulsus – dažnį, kurį naudoja ryšių palydovai, tokie kaip „Starlink“.
„Starlink“ palydovai, turintys dideles antenas, kad sugautų silpnus Žemės signalus, ir sudaryti iš komercinio lygio komponentų, kad sumažintų išlaidas, gali būti pažeidžiami atakų.
Kai kurie Kinijos kosmoso ekspertai teigia, kad šiems komponentams gali trūkti karinio lygio pastiprinimo, reikalingo atlaikyti didelės energijos smūgius. Dėl to Pekinas spartina antipalydovinių ginklų, pritaikytų sutrikdyti tokias sistemas kaip „Starlink“, kūrimą.
Kinijos mokslininkų teigimu, gigavatų lygio energijos ginklai galėtų nusitaikyti ir į palydovus, skriejančius žemoje Žemės orbitoje.
Be to, neseniai Kinijos mokslininkų atliktas kompiuterinis modeliavimas parodė, kad 99 Kinijos palydovai gali sėkmingai priartėti prie 1400 „Starlink“ palydovų per maždaug 12 valandų.
Šie palydovai, aprūpinti lazeriais, mikrobangų spinduliuotuvais ir kitais įrankiais, galėtų atlikti sekimo, žvalgybos ir kitas operacijas, sukeldami iššūkį tariamam „Starlink“ nepažeidžiamumui.