Kaip klostosi įvykiai Ukrainos fronte belaukiant taikos derybų. Nikolajaus Mitrochino karo suvestinė

Naujoje karo suvestinėje N. Mitrochinas vertina naujausius įvykius Ukrainos fronte, vykstančius prieš tikėtinas taikos derybas. Rusijos kariuomenės sukauptas didelis puolimo potencialas, jie spaudžia Ukrainos pozicijas, tuo tarpu UGP pasipriešinimo potencialas neišsekęs. Tuo pat metu netgi karo šalininkai konstatuoja kolosalius RF KP nuostolius, jie pripažįsta, kad šalis pasirodė tam nepasirengusi ir „daugiau negali taip kariauti“. Negana to, kai kurie atvirai ragina „nutraukti brolžudišką mėsmalę“. Tai byloja, kad aktyvūs karo šalininkai, radikaliai nusiteikę rusų nacionalistai „prisikariavo“ ir sukrėsti jų pradėto karo rezultatais. Dar Mitrochinas vardina šviežias technines karo inovacijas ir pokyčius, kurie tapo pastebimi oro kare.

Situacija fronte

Padėtis fronte pasižymi dideliu sukauptu rusų judėjimo potencialu, tačiau ukrainiečių pasipriešinimo potencialas neišsekęs. Spaudimas Ukrainos pozicijoms stiprus, tačiau teritorinių užkariavimų atžvilgiu rusų armijos judėjimas ne toks žymus. Jis buvo fiksuojamas visų pirma miestuose.

Torecke UGP jau išstumti į miesto šiaurrytinį pakraštį. Časovam Jare RF KP, panašu, perėjo miestą per jo šiaurinę pusę, nors antrą savaitę kaunasi ugniai atsparių medžiagų fabrike, kuris yra pagrindinė UGP tvirtovė. Pietinė miesto pusė ir jo pietiniai priemiesčiai atsidūrė pusiau apsuptyje. Abiejuose miestuose UGP nufilmavo ir Ukrainos karkorų kanaluose pademonstravo dronais nufilmuotas „atsisveikinimo“ apžvalgas, rodančias miestų sugriovimo mastą ir reiškiančias, kad per porą savaičių – mėnesį jie bus palikti. Iš Časovo Jaro tas video atrodė įtikimai, iš Torecko — nelabai. Centrinę ir vakarinę jo dalį UGP paliko šio karo matais greitai — mažiau nei per mėnesį.

Kalbant apie Kurachovo, Ukrainos pusė miesto praradimo nepripažįsta, tvirtindama, kad dalį pramonės zonos ir netgi kai kurias ŠEC patalpas vis dar kontroliuoja UGP. Tai įprasta praktika, kai Kyivas miesto apleidimą pripažįsta po mėnesio ar net dviejų. Tuo tarpu visuose žemėlapiuose piešiamas užtikrintas rusų kariuomenės judėjimas vakariau miesto. Pietvakariau Kurachovo susidarė eilinė, nors ir nedidelė „kišenė“.

Kaimyninėje Velikaja Novoselka — dar viename Zaporižios fronto pačiame ryčiausiame flange esančiame mieste-tvirtovėje — situacija sudėtingesnė. Jis jau apsuptas „laukais“ ~60％, tačiau kol kas laikosi. Veikiausiai, UGP bus priversti palikti jį be mūšio per artimiausią mėnesį.

Šiaurrytinėje dalyje už Mirnogrado RF KP toliau juda, stengdamosi apsupti Pokrovsko-Mirnogrado aglomeraciją. Užimtas dar vienas kaimas — Vozdviženka. Piečiau Pokrovsko rusų kariuomenės puolimas šiek tiek sulėtėjo. Viena iš priežasčių — Ukrainos poveikio priemonių koncentravimas šiame ruože. Ukrainos karkoras Jurijus Butusovas sausio 9 dieną publikavo kelio Selidovo-Pokrovsko kelio, kuriuo vyksta pagrindinis puolimas apeinant miestą, video. Per tris minutes operatorius, filmuojantis nuo kvadraciklo, lekiančio trasa ne ilgesnę, nei dviejų kilometrų atkarpą, parodo 32 sunaikintas transporto priemones, tarp kurių ne mažiau šešių BMO/BTR. Ne faktas, kad visi jie priklauso Rusijos armijai, o ne aprūpino šiame rajone anksčiau buvusią UGP grupuotę, tačiau vaizdas visgi įspūdingas.

Kaip bebūtų, prie Pokrovsko ir Velikaja Novoselka UGP problemos rimtos, kas pripažįstama įvairiais lygiais. Minėtasis Jurijus Butusovas, tradiciškai veikiantis „apkasų teisybės“ šauklio vaidmenyje, dėl jų visų pirma kaltina ta kryptimi veikiančių „Doneck“ ir „Chortica“ grupuočių vadovybę. Jis rašo apie šių miestų gynyba užsiimančių brigadų veiksmų derinimo problemas ir apie pakankamų įtvirtinimų, kur atsitraukiantys kariai galėtų užimti parengtas ribas ir jas išlaikyti, nebuvimą. Vien dronais, kai palaikymas kitomis priemonėmis santykinai silpnas, jo nuomone, fronto išlaikyti nepavyks.

[EU+Kuponai] „2025 New Year“ išpardavimas! Kainos tokios, kad išsižiotų net Kalėdų Senelis. Energijos stotelės, PC monitoriai, vaizdo projektoriai ir kt. Ribotas kiekis 7571 „2025 New Year“ išpardavimas! Nuolaidų kuponai Galioja iki 2025-01-13 Iš Europos sandėlių Iki 2 metų garantijos 1) „FOSSiBOT F2400“ - mobili energijos stotelė, 2400W, 2048Wh, LiFePO4 2) „KTC Q24T09“ - 24 colių, QHD, 180Hz žaidimų monitorius 3) „ETOE Starfish“ - 300 ANSI, 720P, Android TV, LCD vaizdo projektorius Išsamiau

Bendrai jam pritaria ir Ukrainos Gynybos ministerija. Sausio 2 dieną paaiškėjo, kad Pagrindinė gynybos ministerijos inspekcija atliks kompleksinę UGP Sausumos kariuomenės vadovybės analizę. Pasak žinybos vadovo, planuojama „organizacinės struktūros ir įgaliojimų analizė“, „vadovavimo procesų efektyvumo įvertinimas“ ir „įstatymų laikymosi patikrinimas“. Remiantis patikrinimo rezultatais, planuojamos „valdymo sistemos ir kadrų politikos reformos“, o taip pat „valdymo procesų optimizacija“ ir „padalinių kovos gebėjimų sustiprinimas pasirengimo naujovėmis“.

Kolosalūs kariniai nuostoliai

Dideli Rusijos armijos nuostoliai fiksuojami vaizdo įrašuose praktiškai visomis kryptimis, Ukrainos kariai per paskutinę savaitę paskelbė kelis vaizdo klipus su nelaisvėn paimtais rusų kariais iš šturmo padalinių. Pavyzdžiui, sausio 16 dieną buvo parodytas Kursko srityje atliktas UGP desantinių-šturmo pajėgų iš karto 27 žmonių paėmimas nelaisvėn iš skirtingų dalinių (daugiausiai iš 83-os desantinės šturmo brigados ir 810-os jūrų pėstininkų brigados iš Sevastopolio, suformuotos visų pirma iš Baškortostano, Permės srities ir Rusijos pietų gyventojų).

Tokiuose klipuose, o taip pat video, kuriuos savo šeimoms ir pažįstamiems filmuoja rusų kariai priešakinėje linijoje, skamba beviltiški monologai apie šturmo grupių sunaikinimą „iki nulio“, apie prasiveržimo bandymus su aiškiai nepakankama ginkluote ir be artilerijos palaikymo, o dar apie neįmanomumą patekti užnugarin netgi sužeistam. Būtent tuo galima paaiškinti padažnėjusius rusų karių bandymus pasiduoti nelaisvėn. Iš rusų pusės video su belaisviais kur kas mažiau. Kas iš dalies yra pasekmė paplitusios rusų kariuomenės praktikos sušaudyti į nelaisvę pasiduodančius ukrainiečių karius.

Rusijos armijos nuostoliai kelia frustraciją netgi karo iniciatoriams. Žinomas iš „rusų pavasario“ pirmasis separatistinės DLR vyriausybės vadovas Pavela Gubarevas, seniai kariaujantis kaip eilinio karys, praėjusią savaitę, duodamas interviu populiariam tarp aktyvių karo šalininkų „Roj.TV“ publicistui Maksimui Kalašnikovui (buvusio Odesos gyventojo Vladimiro Kučerenko, kuris dar nulinių metų gale aktyviai ragino pradėti karą su Ukraina, jis gi — vienas iš Strelkovo-Girkino vadovaujamo „Įsiutusių patriotų klubo“ įkūrėjų) pasirodė su beviltiškais pareiškimais. Konkrečiai, jis pripažino, kad jau beveik trejetą metų besitęsiančiam sekinančiam karui, „mes pasirodėme nesantys pasirengę“, ir pažymėjo „kolosalias aukas“.

Kalašnikovas nuostolių kare ir jo demoralizuojančio stiliaus klausimu su juo sutinka ir pareiškė seniai siūlantis „nutraukti brolžudišką mėsmalę“. Bendrai tai liudija, kad aktyvūs karo šalininkai, anksčiau radikaliai antiukrainietiškai nusiteikę rusų nacionalistai „prisikariavo “ ir netgi, gali būti, yra sukrėsti jų pradėto karo rezultatais.

Radikalūs faktinių karo iniciatorių pozicijos pokyčiai ganėtinai iškalbingai byloja nuotaikas Rusijos sociumo viduje ir Putiną bei Šoigu dėl neryžtingumo ir nenuoseklumo, o vėliau — neteisingų operatyvinių sprendimų, nepakankamai stiprių smūgių Ukrainai ir blogo tiekimo daug kritikavusios „karo partijos“ pokyčius. Galiausiai RF armija patyrė didžiulius nuostolius kare ir žuvo daugelis 2014–2015 metų prorusiškų kovotojų, sudariusių tokio judėjimo socialinį pagrindą. Neretai — visai beprasmiškai, kaip Gubarevo minėti dronų operatoriai „Ernstas“ ir „Gudvinas“, po konflikto su pulko vadu pervesti į pėstininkus. Ši istorija, panašu, visiems radikaliems nacionalistams iš rusų pusės tapo lūžio momentu, parodžiusiu jų „patrankų mėsos“ vaidmenį šiame kare be jokios politinės perspektyvos.

Panašios kalbos, savaime aišku, niekaip nepaveiks Putino pozicijos jo numatomose (tikėtina Vietname) derybose su Trumpu, visgi jie aiškiai nuo jo nuima paaiškinimų „zetnikams“ naštą, kodėl karas baigėsi, nepasiekus pareikštų tikslų.

Šiaurės Korėjos kariai ir situacija Kursko srityje

Sausio 12 d. Nacionalinė Korėjos respublikos žvalgybos tarnyba, bendradarbiaujanti su Ukrainos spec. tarnybomis, per Yonhap agentūrą paviešino savo Šiaurės Korėjos kontingento Kursko srityje nuostolių vertinimą. Žuvusių mūšio lauke skaičių ji įvertino 300, o sužeistų — 2700 žmonių. Tai gerokai patikslina KLDR piliečių nuostolius šiame regione, lyginant su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio metų pradžioje du kartus minėtu 4 tūkstančių „žuvusių ir sužeistų“ skaičiumi.

Šią savaitę Zelenskis savo Telegram kanale pirmą kartą parodė kadrus su dviem Šiaurės Korėjos kareiviais, UGP kovotojų paimtus į nelaisvę, o juos paėmusios specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) ir viena iš brigadų — paskelbė savo filmuotus šių įvykių įrašus. Šiaurės korėjiečiai nelaisvėn pateko sunkios būklės, tačiau kitaip nei keliems jų bendrams, patekusiems į UGP nelaisvę antroje gruodžio pusėje, jiems pavyko išgyventi ir santykinai stabilios būsenos nusigauti iki Lukjanovsko kalėjimo sienų Kyive.

Sprendžiant iš ukrainiečių pusės video, vieną iš jų SOP tiesiog pagrobė iš Rusijos ir pernešė per valstybės sieną. Tai, kad nė vienas šiaurės korėjietis nekirto Ukrainos sienos savanoriškai, juridiniu požiūriu yra tarptautinės teisės kazusas, kuriuo anksčiau ar vėliau susidomės tarptautiniame teisiniame Ukrainos lauke veikiančios tarptautinės organizacijos. Lygiai kaip ir sukels klausimus video medžiaga ir jos naudojimas propagandiniais tikslais, kas aiškiai pažeidžia Ženevos konvenciją. Taip, mes nepamirštame, kad RF daro tą patį ir kur kas masiškiau, tačiau kalbame apie šalį, aktyviai kontaktuojančia su tarptautinėmis ir europietiškomis institucijomis, o ne apie šalį, kuri jas ignoruoja.

Iš skurdžios informacijos, patenkančios iš Ukrainos ir P. Korėjos kanalų bei rusų „karkorų“ pareiškimų, galima konstatuoti: sausio pradžioje, po nepavykusio UGP bandymo atakuoti rytinę „katilo“ dalį Kursko kryptimi, Rusijos armija, naudodama šiaurės korėjiečius kaip gyvąją jėgą, perėjo į puolimą ir gan sėkmingai pajudėjo iš rytų ir vakarų, užimdama Ruskoje Porečnoje ir Malaja Loknja kaimus, dėk kurių pastaruosius tris mėnesius vyko aršios kovos. Tai reiškia nedidelio „katilo“ sudarymą pačioje Pogrebkų rajono „burbulo“ šiaurėje. Taip pat rusų kariuomenė priėjo rytines pačios Sudžos apylinkes, vienu ypu prasibrovusi maždaug penkis kilometrus į Machnovkos rajoną.

Neįprastas nukautų ir sužeistų šiaurės korėjiečių santykis (įprastai, puolant jis yra 1/3, tačiau jokiu būdu ne 1/10), veikiausiai paaiškinamas jų taktika, kuri, pasak ukrainiečių kariškių, yra greitas judėjimas pirmyn, nekreipiant dėmesio į ugnies užtvaras ir nuostolius. Tai yra, rusų kareivį koncentruota ugnis į puolančias šturmo grupes sustabdo ir priverčia apsisukti, o šiaurės korėjiečiai kareiviai bėga per ją ir minų laukais bėga link reikiamo tikslo.

Savaime suprantama, apšaudant artilerija ar minosvaidžiais ir puolant per minų laukus, būna būna daug sužeistų, ypač į galūnes. Gali būti, kad dalis sužeistųjų — nušalę. prieš šiaurės korėjiečius karius aktyviai veikia įvairios ukrainiečių specialiosios paskirties grupės — įvairių jų padalinių, naikinančių priešakines pozicijas video, į ukrainiečių TG kanalus patenka vos ne kasdien, kaip ir gautų dokumentų korėjiečių kalba kopijos. Tai daugiausiai dienoraštiniai įrašai ir instrukcijos specialiuose blankuose.

Iš nukautųjų paimtų dokumentų paaiškėjo, bent jau dalis karių į Ukrainą buvo pasiųsti baudžiant už smulkius tarnybos metu įvykdytus nusižengimus. Beje, žymaus KLDR eksperto Andrejaus Lanjkovo nuomone, karių giminaičių šeimos gauna kažkokią kompensaciją specialiais daviniais ir nedidelę dalį užmokesčio, kurį Rusija vietoje šiaurės korėjiečio asmeninės sąskaitos atiduoda jį pasiuntusios šalies vadovybei.

UGP pajėgų skaičiaus Kursko srityje vertinimo kazusas

Tuo pat metu UGP grupuotės apimtis Kursko srityje lieka nežinoma. Sausio 10 d. TASS netikėtai paskelbė pranešimą, kad Volodymyras Zelenskis interviu itališkam kanalui Rai pareiškė, kad Kursko srityje yra 60 tūkstančių Ukrainos karių. Šia informaciją perspausdino daugelis Rusijos žiniasklaidos priemonių ir netgi kai kurios iš postsovietinės erdvės, tebelaikančios TASS autoritetingu šaltiniu. Tuo pat metu tame pačiame pranešime esančią TASS nuorodą į RF gynybos ministerijos medžiagą, kurioje teigiama, kad „Kyivas nuo kovos veiksmų Kursko kryptimi pradžios prarado daugiau, nei 50 tūkstančių kareivių ir 296 tankus“ jie ignoravo. Matyt, dėl akivaizdaus jos nerealistiškumo.

Mūsų atliktas elementarus patikrinimas parodė, kad Zelenskis interviu Italijos kanalui, kaip ir anksčiau, kalbėjo apie 60 tūkstančių Rusijos kareivių, kariaujančių su srityje esančia Ukrainos grupuote. Ir kaip įprasta, tvirtino, kad jeigu UGP nebūtų atlikusi sienos perėjimo operacijos, tai jie būtinai būtų įsiveržę į Ukrainos Sumų srities teritoriją. Nors jokių faktų, liudijančių RF KP ketinimus kirsti sieną šiame regione nėra, o be to, gerai žinoma, kad Rusijos armija sumažino savo grupuotę Kursko srityje, siekdama tęsti kovos veiksmus Charkivo srities šiaurėje, ir būtent tai leido UGP pereiti sieną.

Taip šis TASS bandymo falsifikuoti ganėtinai trivialią ir ne kartą Zelenskio skelbtą informaciją ir politinę poziciją atvejis demonstruoja informacinio karo kasdienybę ir primena apie atsargumą, kuris būtinas naudojant informaciją netgi iš oficialių šaltinių.

Karas ore

Centriniu pastarojo meto oro karo siužetu tapo apsikeitimas galingais smūgiais tarp UGP ir RF KP sausio 14–15 d. Naktį iš sausio 13 į 14 d. UGP atliko galingiausią per visą oro smūgių istoriją ataką dronais. Daugiau, nei 200 dronų PD-2, „Bober“, „Ljutyj“ ir UJ-22 atakavo taikinius mažiausiai 12 Rusijos regionų. Tai daugiausiai naftos ir dujų perdirbimo, o taip pat chemijos gamyklos, iš kurių užsidegė bent trys — suskystintų dujų bazė „Kazanjorgsintez“ gamyklos teritorijoje (įvairiais duomenimis, sudegė 1-2 cisternos), Aleksinsko chemijos kombinatas Tulos srityje (stambus gaisras) ir Saratovo NPG Engelse, kuri yra ir „Rosrezerv“ bazė „Kristal“.

Gamykla Saratove gamina strateginių bombonešių kurą, Prieš dvi savaites į bazę ukrainiečių dronai jau buvo pataikę, po ko ji degė šešias paras, kol išdegė kuras mažiausiai dviejuose rezervuaruose. Šį kartą buvo pažeisti dar du rezervuarai gamykloje. Dar buvo pažeisti ir užsidegė amunicijos sandėliai strateginės aviacijos aerodrome Engelse. Be to, UGP penkiomis raketomis ATACMS atakavo Briansko „SSRS 50-mečio“ chemijos gamyklą Seljco gyvenvietėje prie Briansko, gaminančią raketinį kurą. Vietos gyventojai užfiksavo dūmų stulpą, kuris buvo matomas iš priešingų miesto kraštų.

BPSA ataka dar pasižymėjo, kad joje, (UGP pietinės grupuotės naujienas apžvelgiančio) TG kanalo „Nikolajevskij Vaniok“ duomenimis, dronai pirmą kartą panaudojo sklendžiančias aviacines bombas — KAB ir minas. Jei tai iš tiesų taip, tuomet karo technologijos vėl atliko proveržį.

Dabar nemažai, gal netgi ne mažiau nei pusė dronų, numušama prie objektų, į kuriuos jie nutaikyti, šaunamaisiais ginklais, nešiojamų raketinių kompleksų raketomis ar tokiomis sistemomis kaip „Pancir“, o taip pat slopinami REK sistemomis. Jei dronai galės paleisti KAB bent iš kelių kilometrų atstumo, tai galės ir sugrįžti nepažeisti, o bombą perimti besiginančiai pusei keleriopai sudėtingiau, praktiškai neįmanoma, juk jos vizualinis „pastebimumas“ gerokai sumažės, šiluminio pėdsako nebus, o kulkos veikiausia jai niekaip nepakenks.

Be to, bomba, kitaip nei dronas, lengvai pramuša tokias kliūtis, kaip stogai, tinklai ar grotos ir sprogsta patalpoje ar pastate, o prie išorinių sienų ir stogų. Tad, netgi nedidelės bombos žala gali būti reikšminga ir UGP, pavyzdžiui, galės sėkmingai atakuoti tas pačias KPK elektrines ar įmones, o ne tik kuro bakus, kaip anksčiau. Be to, suprantama, naudojant bombas, galima bus taupyti dronus. Kadangi dabartiniai modeliai jau gali įveikti 1200 – 1500 kilometrų, Rusijos regionuose nuo Šiaurės Kaukazo iki pat Maskvos „darbą“ baigę dronai įgijo šansą grįžti bazėn.

Naktį į sausio 15 dieną Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-95MS, Tu-22MZ, naikintuvai MiG-31K ir OTRK „Iskander-M“ atakavo taikinius Ukrainoje, panaudoję, Ukrainos duomenimis apie 40 raketų (iš kurių, oficialiais duomenimis, UGP numušė 30) ir dviem bangomis skriejusių apie 70 dronų.

Rusiškas prokarinis kanalas „Svarščiki“ apie taikinius Ukrainoje parašė: „Atakavome priešininko energetiką ir aerodromus… atidirbome Charkove, Poltavos ir Černigovo srityse, Krivoj Roge ir Čerkasuose (oro uostas), ypatingą dėmesį skyrėme Kyivui ir sričiai (Belaja Cerkovj, aerodromas [Vasilkovo]), o taip pat Vakarų Ukrainoje. Kyivo centre netoli nuo Zelenskio biuro Kreščatike dega elektros pastotė. Taip pat pažeistos ŠES Krivoj Roge, NPG Kremenčuge, karinį objektą Sambore ir Lvivo srities dujų mazgą Stryje“.

Ukrainos šaltiniai informaciją iš dalies patvirtina. Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksimas Kozickis pareiškė, kad srityje pataikyta į du kritinės infrastruktūros objektus. Kiti šaltiniai pripažįsta pataikymą į dujų saugyklą Lvivo srityje. Ten, pasak deputato Sergejaus Nagorniako, buvo pažeista antžeminė įranga, o pati dujų saugykla veikia įprastiniu režimu.

Bendrai šio antskrydžio tikslas buvo ne tiek elektrinės, kiek bandyta sugriauti dujų perdavimo sistemą Ukrainoje po to, kai ši nutraukė dujų tiekimą į ES, o taip pat aerodromai, kuriuose manomai stovėjo Vakarų šalių Ukrainai perduoti lėktuvai F-16. Formaliai, kaip paskelbė RF GM, ataka buvo atsakas į vakarietiškų raketų naudojimą tarptautiškai pripažįstamoje Rusijos teritorijoje ir į bepiločių ataką prieš dujų kompresorinę stotį Kubanėje, užtikrinančią dujų perdavimą dujotiekiu „Tureckij potok“.

Visgi, kadangi sausio 15 d. atakai Rusija panaudojo ganėtinai nedaug raketų, bet kuriuo momentu galima laukti jos pakartojimo kur kas didesniu raketų „paketu“. Juo labiau, kad pretekstų tam netrūksta. Pavyzdžiui, naktį į sausio 16 d. Ukrainos dronai atakavo naftos bazę Liski Voronežo srityje (pažeisti mažiausiai du rezervuarai) ir spirito gamyklą Novaja Ljada Tombovo srityje, sukeldami rimtus gaisrus abiejuose objektuose. O štai eilinį kartą atakuotos parako gamyklos Tambovo srityje, pažeisti, panašu, nepavyko.

Techninės inovacijos

Kitaip nei dronų ir raketų technologijų atveju, įprastinės ginkluotės tiekimo ir modernizacijos situacija bendrai stabili. Visgi pasitaiko ir išimčių. Pernai metų pabaigos ir šių metų pradžios minisensacija tapo 170 mm Šiaurės Korėjos toliašaudžių (iki 60 km) ratinių savaeigių artilerijos sistemų (SAS) „Koksan“ pasirodymas fronte. Tai ne nauja, o maždaug 1970-ųjų metų kūrinys, žinomas nuo 1985 metų. SAS visų pima buvo skirtos apšaudyti Seulą ir kitus pasienio Pietų Korėjos rajonus. Jų efektyvumas kol kas nesuprantamas, bet jie gali tapti rimta problema šūvio atstumu esantiems stambiems Ukrainos miestams. Tiesa, kol kas kalbama apie maždaug vieną bateriją, gruodį pastebėtą gabenant per Rusija geležinkelio platformomis. Jų fotografijos fronte pasirodė sausį.

o sausio 12 dieną pasirodė Vokietijos Gynybos ministro Boriso Pistorijaus informacija, kad jo šalis perdavė Ukrainai pirmą naujausią ratinę 155-milimetrų haubicą RCH 155. Ją sukūrė Vokietijos-Prancūzijos kompanija KNDS ir gali šaudyti netgi važiuodama. Iš viso per artimiausius du metus Ukrainai iš gamyklos Kasselyje turėtų būti pristatytos 54 tokios haubicos, kurios buvo užsakytos dviem partijomis 2022 ir 2024 metais.

Kol kas didelės gynybos gamyklos pamažu plečia savo gamybą ir joms reikia bent trijų metų išpildyti vyriausybės užsakymą, fronte „mažųjų kalibrų“ modernizacija vyksta kur kas sparčiau.

Tad, pavyzdžiui, bandymų būdu paaiškėjo, kad su FPV dronais efektyviausia kovoti lygiavamzdžiais šautuvais. Nuo švino šratų debesų „paukšteliams“ (šis žodis įsitvirtino abiejų kariaujančių armijų leksikone) išsisukti kur kas sudėtingiau, nei nuo „Kalašnikovo“ kulkos. Kaip paaiškėjo sausį, ukrainiečiai pradėjo montuoti lygiavamzdžius ant savo FVP dronų. Tai patogu atakuojant rusiškus dronus, kai šaudant šratais iš arti, garantuojamas pažeidimas ir nereikia prarasti savo dronų. Taip pat paaiškėjo, kad tai patogu kovai su pėstininkais. Tokiu šautuvu galima efektyviai kelis kartus iššauti į taikinį, o dronas vėl gi, lieka sveikas.

Rusijos pusė tokių dronų kol kas neturi. Visgi RF KP jau įvertino šratinių šautuvų patogumą kovoje su dronais, tačiau jų kritiškai trūksta. „Karkoras“ Aleksandras Charčenko skundžiasi: „Netgi aprūpinimo ir evakuavimo grupėms vamzdžių neužtenka. Kartais grupėje nėra nė vieno lygiavamzdžio, o jų reikia kelių. Dėl to vaikinai į priešakines linijas tempia nuosavus ginklus. Pasiekiamas absurdas. Kareivio rankose nuosavas ginklas, ir patronus jam irgi reikia pirkti savo sąskaita. Taip, viskas priklauso nuo padalinio, tačiau tokie atvejai toli gražu ne vienetiniai“.

Taigi, rusų kariai dabar skubiai ieško stambių šratinių šautuvų partijų, tačiau tai nėra paprasta. Anksčiau didelę Rusijos rinkos dalį užkariavo vakarietiškos šautuvus gaminančios kompanijos, ir dabar jų tiekimas nutrūko, o Rusijos kompanijoms plėsti šautuvų gamybą iš specialaus plieno ne taip jau paprasta. Todėl akys viltingai krypsta įvairių teisinių arba savanoriškų tokių ginklų paėmimo iš gyventojų pusėn. Kalbama apie einamąjį baudžiamųjų bylų „konfiskatą“, kuo užsiima Rosgvardija, arba savanoriško atidavimo patriotiniais sumetimais kampanijas. „Viorstka“ skaičiavimais, po 2024 spalį paskelbtos ginklų pridavimo amnestijos, „SKO“ atiduodamų ginklų skaičius padvigubėjo ir iš viso nuo 2024 metų gegužės iki gruodžio Rosgvardija 20-yje Rusijos regionų gavo daugiau nei 4,3 tūkstančius vienetų asmeninių ginklų.

Suprantama, priešakinėse pozicijose ir artimajame užnugaryje esantiems mažiausiai 300-ams tūkstančių rusų kareivių tai yra lašas jūroje. Vis gi kampanija plečiasi. Sausio 14 dieną buvo paskelbta, kad de facto prie jos prisijungia regionų valdžia. Tendenciją davė Jamalo-Nencų autonominė sritis, kur gubernatorius Dmitrijus Artiuchovas paskelbė pasiųsiantis į frontą savo šautuvą. Jau vakarop apie tai paskelbė Salechardo ir Kojabrsko vadovai. TG kanalo „UralInfoZavod“ informacija, Aleksejus Titovskis kariams nupirko Baikal, o Aleksejus Romanovas — karabiną „Saiga-12“. Iš viso 2018 metų duomenimis gyventojai turėjo mažiausiai 4,4 mln. vienetų lygiavamzdžių ir graižtvinių medžioklinių ginklų vienetų, tad savanoriškai prievartinių jų paėmimo iš gyventojų rezervai nemenki, juo labiau, kad dauguma jų užregistruota.

Viena iš greitesnio aprūpinimo „lygiavamzdžiais“ kampanijos priežasčių — greito šviesolaidinių Ukrainos dronų, aprūpinančių geresnį „paveikslėlį“ operatoriu, o svarbiausia, atsparių REK, pasirodymo fronte grėsmė. Tokie dronai yra rusų išradimas ir gerai pasirodė mūšiuose Kursko srityje. UGP prie jų nusprendė pereiti rudenį, ir fronte jau pasirodė pirmieji pavyzdžiai, nors tuo pat metu masiškai tebegaminami seno pavyzdžio FVP dronai. Tačiau šviesolaidiniai dronai turi vieną trūkumą — jie manevruoja sklandžiau ir yra lėtesni. O tai reiškia, labiau pažeidžiami šaulių ginklais, taip pat ir šratiniais.

Kol kas Rusijos armija taip pat nutarė, kad civilius automobilius apvirinti antidroninėmis grotomis ir taip važiuoti į šturmą ar iš viso tokias mašinas naudoti artimajame užnugaryje — bloga idėja. Kadangi drono ataka tokias grotas paverčia papildoma karteče. Todėl dabar armijoje linkstama prie nupjautų stogų ir durų, kad greta atsiradus dronui, būtų galima skubiai iššokti iš mašinos — tuomet smarkiai padidėja galimybė išgyventi.

republic.ru