„Per 1 naktį. Pasaulis atsidūrė ant katastrofos slenksčio“ ()
Net nežinia, kuri išeitis būtų blogesnė.
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo.php?fbid=808565414789872&set=pb.100069092624537.-2207520000&type=3
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Buvęs Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Džonsonas teigia, kad prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, Vokietijos politikai rimtai svarstė, jog geriausias kelias iš krizės – tai greitas Ukrainos pralaimėjimas. Interviu „Delfi“ politikas pasakojo išgirdęs tokių minčių iš vieno svarbaus Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo patarėjo.
„Vokiečiai buvo nepatenkinti. Jie buvo tapę itin priklausomi nuo rusiškų dujų – ir neapdairiai atsisakę branduolinės energetikos – ir jau galėjo numatyti didžiulę ekonominę žalą, kurią atneš karas. Vienu momentu vienas iš pagrindinių Olafo (Scholzo – ELTA) patarėjų beveik ilgesingai mūsų paklausė: „O jeigu ukrainiečiai nesipriešins? Kas bus, jei jie greitai žlugs?“, – savo prisiminimų knygoje „Unleashed“ rašo B. Džonsonas.
|
Buvęs JK ministras pirmininkas tikino, kad tokiu būdu vokiečiai siekė „atsikratyti problemos“, tačiau pabrėžė, kad už to slypi ir garbingas rūpestis žmonių gyvybėmis.
„Žvelgiant iš šios perspektyvos, jis, manau, tiesiog klausė taip: „Nagi, supraskime: pasaulis atsidūrė ant katastrofos slenksčio. Koks gali būti blogiausias rezultatas?“, – interviu „Delfi“ sakė B. Džonsonas.
„Deja, manau, kad daugelis vokiečių ligi šiol mėgina atsakyti į šitą klausimą. O klausimas štai toks: ar blogiau yra tada, kai ukrainiečiai kaunasi ir patys praranda šimtus tūkstančių žmonių bei nukauna šimtus tūkstančių rusų, ar tada, kai per vieną naktį išnyksta nepriklausoma valstybė, t. y. kai Vladimirui Putinui pasiseka ir Ukraina pavergiama?“, – pasakojo jis.
B. Džonsonas tvirtino, kad nepaisant gerų norų, teisę atsakyti į šį klausimą turi tik patys ukrainiečiai, kurie aiškiai parodė savo siekį išsaugoti nepriklausomybę. Politikas Vokietijos lyderių mintyse taip pat įžvelgė paralelių su Antrojo Pasaulinio karo išvakarėse Europos lyderių vykdyta nuolaidžiavimo politika.
„Kalbant apie nuolaidžiavimo politiką pavyktų surasti daug nemalonių istorinių paralelių. Vis dėlto aš maniau, kad teisingą atsakymą gali duoti tiktai patys ukrainiečiai, ar ne taip?“, – klausė jis.
„Nors aš ypač palaikau ukrainiečius, niekas negali būti didesnis ukrainietis negu patys ukrainiečiai. Todėl jei jie norėtų susitarti su V. Putinu, sakyčiau, kad tai jų reikalas. Bet jie nenori. Jie iš tiesų nenori“, – pabrėžė B. Džonsonas.
2022 metų vasarį, prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, B. Džonsonas ėjo JK premjero pareigas. Jis buvo vienas pirmųjų Europos lyderių, karo pradžioje nuvykusių į Ukrainą ir susitikusių su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
.png)
.png)
.png)
