Juoda diena Tu-160 ir Tu-22M3. Paralyžiuojantis smūgis Rusijos branduoliniai triadai ()
Neseniai įvykdyta Ukrainos bepiločių orlaivių ataka prieš Kazanės aviacijos gamyklą, kurioje gaminami strateginiai bombonešiai Tu-160M ir Tu-22M3, iškėlė daug klausimų apie tolesnius Rusijos karo pramonės pajėgumus.
© Anna Zvereva (CC BY-SA 2.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Russian_Air_Force,_RF-94110,_Tupolev_Tu-160_%2851264743188%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčinskis pabrėžė, kad Kazanės aviacijos gamykla yra Tu-160M ir Tu-22M3 bombonešių modernizavimo ir remonto bazė. O naujausia Ukrainos dronų ataka buvo siekiama sumažinti Rusijos gamybos pajėgumus. Tačiau ekspertai jau atkreipė dėmesį į lėtus naujų Rusijos strateginių lėktuvių gamybos tempus.
Ukrainiečių „Defense Express“ analitikai netgi tvirtino, kad Rusija šiuo metu negali nuo nulio sukurti visiškai naujų bombonešių Tu-160M ir Tu-22M3. Prieigos prie naujų dalių trūkumas verčia naudoti dalis iš sovietmečio lėktuvų, kurios vis dar yra sandėliuose.
Lenkijos žurnalo „Lotnictwo Aviation International“ ekspertas Łukaszas Pacholskis interviu „WP Tech“ pažymėjo, kad „atakos prieš pačias aviacijos gamyklas rusams nėra didelė problema“. Anot jo, taip yra dėl paprastos priežasties.
„Strateginių lėktuvų gamyba niekada nebuvo plėtojama dideliu mastu. Kalbame apie kelis bombonešius per metus plius keliasdešimt daugiafunkcinių lėktuvų, todėl tokie smūgiai pirmiausia yra grynai prestižinio pobūdžio. Jais siekiama parodyti rusams, kad Ukraina yra pajėgi atakuoti strateginės ir ekonominės svarbos taikinius“, – aiškino ekspertas.
|
„Prisiminkime, kad nuo Sovietų Sąjungos žlugimo į šią Rusijos aviacijos dalį buvo nuolat per mažai investuojama – visada trūko technikos, ypač modernios įrangos, pavyzdžiui, bombonešių Tu-160. Savo strateginį aviacijos potencialą rusai išlaikė, pavyzdžiui, dėl to, kad Šaltojo karo metais jie pagamino daug senesnės kartos bombonešių Tu-22M3 ir Tu-95. Be to, po Sovietų Sąjungos žlugimo jie „atgavo“ dalį bombonešių iš Ukrainos, kuri perdavė juos Rusijai“, – pridūrė Łukasz Pacholski.
Eksperto teigimu, nedaug Rusijos lėktuvų yra modernūs žvelgiant iš Vakarų perspektyvos.
„Pažiūrėkime į tokius pavyzdžius kaip „Lockheed Martin“, kuri per 20 metų pristatė daugiau nei 1000 F-35 orlaivių, o dar šimtai jų gaminama. Prancūzai yra pristatę per 200 „Rafale“ orlaivių, „Eurofighter“ konsorciumas – per 600 „Typhoon“, o šiuo metu, jei žiūrėtume į rusiškos technikos pristatymus, tai daug mažesni skaičiai“, – aiškino pašnekovas.
Tęsinys kitame puslapyje:
Dėl šios priežasties Rusijos aviacijos pramonė (skirtingai nei, pavyzdžiui, Rusijos šarvuočių pramonė) jau dešimtmečius buvo neefektyvi Vakaruose žinomų gamybos pajėgumų atžvilgiu.
„Jeigu dar pridėtume tai, kad įvedus dalių ir komponentų tiekimo embargą rusai šiuo metu turi problemų su rusiškų pakaitalų gamyba ir sertifikavimu“.
Rusijos strateginė aviacija visų pirma grindžiama trijų tipų bombonešiais: Tu-160, Tu-95MS ir Tu-22M3, kurie sudaro Rusijos branduolinės triados branduolį ir gali nešti tiek įprastus ginklus, tiek branduolines galvutes.
Moderniausias ir pažangiausias lėktuvas Rusijos strateginės aviacijos arsenale yra Tu-160, žinomas kaip „Baltoji gulbė“. Tai viršgarsinis bombonešis su kintama sparnų geometrija, galintis veikti dideliais atstumais, nereikalaujant oro papildymo.
Kitas Rusijos strateginės aviacijos ramstis yra Tu-95MS – turbosraigtinis bombonešis, naudojamas nuo Šaltojo karo laikų.
Šiek tiek kitokį vaidmenį atlieka Tu-22M3 – tolimojo nuotolio bombonešis, daugiausia skirtas atakoms prieš sausumos ir jūros taikinius. Nors formaliai jis nėra klasifikuojamas kaip strateginis bombonešis, jis intensyviai naudojamas kovinėse operacijose.
.png)
.png)
