Ko nepadarė Reiganas, padarys Trumpas. Skelbiami nauji „Žvaigždžių karai“ (Video) ()
Viena iš devintojo dešimtmečio „Strateginės gynybos iniciatyvos“ problemų buvo palydovų kaina ir jų iškėlimas į orbitą, tačiau po 40 metų ši problema buvo išspręsta.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Donaldas Trumpas pradėjo savo pirmąją pasaulinę gynybos programą – nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos sukūrimą – savotišką Izraelio „Geležinio kupolo“ atitikmenį. Atitinkamas įsakymas, įpareigojantis Pentagoną parodyti sistemos koncepciją per 60 dienų, jau galioja. Taip pat jame nurodoma, ką tiksliai turėtų daryti naujoji priešraketinės gynybos sistema ir iš ko ji turėtų būti sudaryta.
Priešraketinės gynybos sistemos architektūra turėtų užtikrinti apsaugą nuo balistinių, hipergarsinių ir sparnuotųjų raketų. Tam būtina dislokuoti jų sekimo ir perėmimo priemones tiek kosmose, tiek terminalo vietoje, įskaitant naujausių kosminių gaudyklių sukūrimą, taip pat raketų naikinimo sistemas dar prieš paleidimą arba pradiniame raketų paleidimo etape.
O atskirame punkte nurodomas „nekinetinių balistinių, hipergarsinių ir naujausių sparnuotųjų raketų kinetinio perėmimo kūrimo pajėgumas“. Pastarojo paaiškinimas greičiausiai pasirodys tik vėliau, bet panašu, kad tai apie lazerius.
|
Kaip teigiama įsakymo preambulėje, 1983 metais tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas pradėjo „Strateginės gynybos iniciatyvą“ (Strategic Defense Initiative), siekdamas sukurti priešraketinės gynybos sistemą, tačiau ji buvo atšaukta prieš ją įgyvendinant. Ir ji tik numatė aktyvų lazerių naudojimą. Ši programa gavo gana taiklų neoficialų pavadinimą „Žvaigždžių karai“.
Tuo pačiu metu tai, kas dabar gana glaustai aprašyta Donaldo Trumpo įsakyme, iš dalies panašu į dvi programas.
Pirmoji, kurioje numatyta sukurti palydovų tinklą, kuris skirtas aptikti, sekti ir nukreipti naikinimo priemones, skirtas balistinėms ir hipergarsinėms raketoms sunaikinti.
Antroji yra „Brilliant Pebbles“ (deimantiniai akmenukai), kurios koncepcija pasirodė 1987 m. ir apėmė tūkstančių mažų palydovų žvaigždyną žemoje orbitoje ir aprūpintą mažomis raketomis. Būtent ši koncepcija galiausiai nugalėjo prieš „Excalibur“ projektą, skirtą sukurti palydovus su lazeriais.
Tačiau Šaltasis karas baigėsi ir projektas galiausiai buvo palaidotas 1993 m.
Abiems projektams reikėjo gana daug palydovų, o kartu su jais ir raketų nešėjų, kurios turėtų juos iškelti į orbitą.
Tęsinys kitame puslapyje:
O dabar didžioji raketų nešėjų rinkos dalis priklauso „SpaceX“, kuri 2024 metais įvykdė 134 raketų paleidimus (neįskaitant eksperimentinių „Starship“).
Be to, ši bendrovė šiuo metu turi sukurtą sistemą, skirtą tūkstančiams miniatiūrinių palydovų iškelti žemoje orbitoje. Taip pat aktyviai bando „Starship“, kuri į žemąją orbitą galės nugabenti fantastišką 100–150 tonų, o į geostacionariią – 27 tonas.
O tai, kad „SpaceX“ savininkas Elonas Muskas, kuris yra ne tik multimilijardierius, bet ir vienas pagrindinių JAV rinkimų kampanijos rėmėjų, o dabar – Vyriausybės efektyvumo departamento (DOGE) vadovas, gali būti tik sutapimas.
Nors objektyviai, be šių technologijų, projektų, kuriuose orbitoje yra daugybė palydovų, įgyvendinimas arba iš viso neįgyvendinamas, arba reikalauja didesnių išlaidų. Ir po beveik 40 metų buvo išspręsta problema, susijusi su pačių palydovų ir jų paleidimo į kosmosą kaina, kuri buvo viena iš pagrindinių devintojo dešimtmečio „Strateginės gynybos iniciatyvos“ problemų.
Tačiau apskritai visas projektas pareikalaus gana daug pastangų iš visos JAV gynybos pramonės.