Ukraina kovos toliau. Rado pakaitalą JAV ginklams. Procesas įsibėgėjo ()
„Oro gynyba yra vienas svarbiausių Ukrainos poreikių.“

© Georges Seguin (Okki), CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Salon_du_Bourget_20090619_110.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po penktadienį įvykusios kataklizminės spaudos konferencijos Ovaliajame kabinete, per kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance'as priekaištavo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už tai, kad jis nepakankamai padėkojo už JAV pagalbą Ukrainai, Ukraina ir jos sąjungininkės stengiasi rasti pakaitalus svarbiausiems Amerikoje pagamintiems ginklams.
Įskaitant oro gynybos raketas. Beveik visas kitas ginklų klases, kurių Ukrainai reikia, ji gali pasigaminti pati arba įsigyti iš sąjungininkų Europoje. Tačiau tarp pasaulio demokratinių valstybių Jungtinės Valstijos turi beveik visišką, geriausių „žemė-oras“ raketų ir jas palaikančių paleidimo įrenginių bei radarų monopolį.
JAV suprojektuotos ir pagamintos SAM baterijos, ypač šešios „Patriot“ baterijos, apsaugo didžiuosius Ukrainos miestus nuo pavojingiausių Rusijos raketų, įskaitant hipergarsines balistines raketas, kurias itin sunku perimti.
„Oro gynyba yra vienas svarbiausių Ukrainos poreikių“, – sakė Norvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas.
|
Tačiau kai D. Trumpas siautėja ir lygina JAV su Rusija ir kitomis autokratijomis, Ukraina ir Europa negali tikėtis ir toliau besitęsiančios Amerikos paramos. Ne veltui išrinktasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino Europą pasiekti „strateginę nepriklausomybę“.
Praėjus vos dviem dienoms po pragaištingos Baltųjų rūmų spaudos konferencijos, V. Zelenskis Londone susitiko su Europos lyderiais, kad nubrėžtų kelią į priekį Ukrainai ir likusioms jos sąjungininkėms.
Konferencijoje JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris pažadėjo 2 milijardus dolerių finansavimą, skirtą Ukrainai tiekti 5000 vnt. trumpojo nuotolio oro gynybos raketų „Martlet“, kurias Belfasto gamykloje pagamino prancūzų firma „Thales“. Tuo pat metu Norvegijos įmonė „Kongsberg“ paskelbė apie planą susijungti su Ukrainos įmone, kuri Ukrainoje gamins „žemė-oras“ raketas, skirtas 13 Ukrainos NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos baterijoms.
Nė viena iniciatyva neišsprendžia Ukrainos tolimojo nuotolio oro gynybos problemos. „Martlet“ gali smogti Rusijos dronams ir kitoms mažesnėms oro grėsmėms iš septynių km. NASAMS gali užklupti didesnes ir greitesnes grėsmes iš 35 km. Tačiau „Patriot“ gali perimti orlaivius, dronus ir visas, išskyrus greičiausiai judančias balistines raketas, esančias už 80 km ar toliau.
Ukraina mažomis partijomis gaudavo raketas savo „Patriot“ baterijoms ir nedelsdama jas paleisdavo. Tikriausiai šalyje nėra didelių raketų „Patriot“ atsargų ir jos gali greitai baigtis, nes amerikiečiai nesuteiks pagalbos.
Galbūt JAV valstybės departamentas, vadovaujamas D. Trumpui pritariančio valstybės sekretoriaus Marco Rubio, suteiks leidimą naujai „Patriot“ raketų gamyklai Vokietijoje, kuriai bendrai vadovauja JAV bendrovė „Raytheon“ ir Europos raketų gamintoja MBDA, parduoti „Patriot“ Ukrainai. Tačiau ši gamykla vis dar įsitvirtina ir nesitiki, kad pirmoji raketa bus baigta iki 2027 m.
O gal Ukrainos ilgojo nuotolio SAM SD-300 pagaliau bus baigtas kurti ir netrukus prasidės masinė gamyba. Labiau tikėtina, kad Europos šalys turės aprūpinti Ukrainą visiškai europietiška „Patriot“ klasės oro gynyba – ir tuoj pat.
Yra tik vienas realus variantas: SAMP/T, „Euro-Patriot“, kurį kartu gamina MBDA ir „Thales“ konsorciumas „Eurosam“. Ukraina jau turi dvi SAMP/T baterijas, tačiau jas iššauti reikės dar kelių, taip pat šimtų raketų „Aster“.
Tačiau kadaise „Eurosam“ prireikė beveik ketverių metų nuo sutarties pasirašymo, kad būtų pagaminta ir pristatyta viena „Aster“ raketa. Konsorciumas pažadėjo iki kitų metų sutrumpinti laiką iki 18 mėnesių, tačiau net ir tai nėra pakankamai greita, atsižvelgiant į transatlantinės saugumo krizės sunkumą.
Prancūzijos vyriausybė nepatenkinta „Eurosam“ vangumu. Praėjusį rudenį Prancūzijos gynybos ministras Sébastienas Lecornu pagrasino panaudoti naują Prancūzijos įstatymą, jog priverstų MBDA kaupti medžiagų atsargas, kad paspartintų raketų gamybą.
„Akivaizdu, kad jei gamybos tempai kartais yra per lėti, taip yra todėl, kad kyla pagunda dirbti tinkamu laiku ir neturėti pakankamai žaliavų ar komponentų atsargų“, – sakė S. Lecornu.
Spaudimas veikė. Prieš metus Prancūzijos vyriausybė tikėjosi, kad MBDA iki praėjusių metų pabaigos pristatys pirmąją iš naujos 400 vnt. „Aster“ partijos, kurios vertė 2,2 mlrd. eurų. Paryžius taip pat tikėjosi beveik visas naujas raketas perduoti Ukrainai.
Taigi, daugiau „Aster“ raketų yra pakeliui kaip atsarginis ir galbūt pakaitalas Ukrainos amerikiečių „Patriot“. Žinoma, ukrainiečiams taip pat reikės papildomų SAMP/T paleidimo įrenginių ir radarų. Tačiau Ukrainos oro gynybos deamerikonizacijos procesas prasidėjo. Ir tikrai įsibėgės.