Užteko tik akimirkos. Išnaikino rusų personalą. Smogė „uždraustu“ ginklu (Video) ()
HIMARS smūgis Donecko rajone.

© bayraktar_1love (Stop kadras) | https://x.com/bayraktar_1love/status/1897343010603721014?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1897343010603721014%7Ctwgr%5Eb917c3b3cfbdb50461d9ac728b8d1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos kariuomenė yra aprūpinta daugybe ginklų komplektų, įskaitant tuos, kurie tiekiami iš Vakarų. Vieni populiariausių yra HIMARS, t. y. raketinės artilerijos sistemos, galinčios pataikyti į taikinius už dešimčių kilometrų. Ukrainiečiai pasidalino naujais šios įrangos panaudojimo kadrais, tačiau apžvalgininkus patraukė faktas, kad Kyjivas ir vėl panaudojo „uždraustą“ amuniciją, draudžiamą 111 šalių.
Neseniai įvyko sėkmingas smūgis Rusijos pratybų stovyklai giliai už fronto linijų Chersono regione, kur taip pat buvo naudojama HIMARS sistema ir kasetinė amunicija. Panašus smūgis įvyko Donecko srityje Pokrovsko kryptimi – kasetiniai šaudmenys sugebėjo pataikyti į didelę teritoriją, kurioje buvo įsikūrę Rusijos kariškiai.
Cluster munition (M30 DPICM) strike on accumulation of Russian military personnel on the Pokrovsk front. pic.twitter.com/xAutl9bZDA
— Special Kherson Cat 🐈🇺🇦 (@bayraktar_1love) March 5, 2025
|
Šiuo konkrečiu atveju buvo naudojamos raketos su M30 DPICM kasetine galvute. Tai senesnio tipo šaudmenys. Vieną raketą sudaro 404 mažesni užtaisai DPICM M101. Jie sprogsta virš taikinio tinkamu aukščiu ir atstumu, smogdami į teritoriją daugybe skeveldrų.
Šiuo metu amerikiečiai šių sviedinių negamina – naudojama amunicija žymima kaip M30A1, jos atsisakyta dėl to, kad dažnai nesprogdavo, o tai kėlė grėsmę pasibaigus karo veiksmams.
Ukrainoje „uždrausta“ amunicija. Ji gali būti paleista iš HIMARS
2008 m. gegužės mėn. 111 valstybių pritarė konvencijos, uždraudžiančios kasetines bombas ir amuniciją, įvedimui. Dokumentas įsigaliojo 2010 m., tačiau jo nepasirašė kelios šalys, tarp jų Lenkija, JAV, Rusija, Kinija ir Ukraina.
Ukrainos atveju konvencijos nepasirašymo pateisinimas buvo branduolinių ginklų trūkumas jos arsenale – kasetiniai šaudmenys tebėra vienintelė didelį poveikio plotą turinti priemonė Ukrainos kariuomenės arsenale. Tiek Ukraina, tiek Rusija tokio tipo ginklus naudojo daugybę kartų ir kiekvieną kartą pasirodydavo itin efektyviai.
Tokios organizacijos kaip „Amnesty International“ ir JT ne kartą ragino nutraukti kasetinių šaudmenų naudojimą dėl nenuspėjamos jų poveikio zonos. Be to, kai kurie mažesni užtaisai nesprogsta ir daugelį metų kelia potencialią grėsmę civiliams.
Primename, kad Lietuva kovo 6 d. pasitraukė iš šios konvencijos. Krašto apsaugos ministės D. Šakalienės teigimu, Lietuva pasirengusi „panaudoti absoliučiai viską“ ginant savo sienas.