Rusija kelia grėsmę Lietuvai. Naujausia žvalgybos ataskaita ()
Naujausioje Lietuvos žvalgybos tarnybų ataskaitoje akcentuojamos kelios reikšmingos grėsmės Lietuvos saugumui, daugiausia susijusios su Rusijos karinėmis ambicijomis, Baltarusijos politika, augančia Kinijos įtaka.

© Rawpixel (atvira licencija) | https://www.rawpixel.com/image/6057277/free-public-domain-cc0-photo
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiame pranešime išsamiai paaiškinami pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį Lietuvoje, praneša „15min.lt“.
1. Rusijos karinė grėsmė ir strateginiai tikslai
Lietuvos žvalgybos tarnybos nurodo, kad nuo to, kaip vystysis karas Ukrainoje, tiesiogiai priklausys Rusijos pajėgumų plėtra ir karinių ambicijų įgyvendinimas.
Nors Vakarų sankcijos Rusijai kelia ekonominių iššūkių, ji sugeba rasti būdų, kaip jas apeiti ir skirti reikiamą finansavimą savo karinei pramonei.
Ypatingas dėmesys skiriamas amunicijos ir ginkluotės gamybai. Nepaisant dabartinio išteklių trūkumo, Rusija vidutinės trukmės laikotarpiu galės padidinti savo karinius pajėgumus.
Nors šiuo metu Rusija turi ribotas galimybes pradėti plataus masto konvencinį karą prieš NATO šalis, Lietuvos žvalgybos tarnybos perspėja, kad gali egzistuoti ir alternatyvus scenarijus.
Rusija gali pasirinkti vykdyti ribotas karines operacijas prieš vieną iš NATO šalių, tikėdamasi, kad Aljansas nesugebės laiku ir vieningai reaguoti, o konfliktas gali išlikti vietinis, neperaugdamas iki plataus masto karo. Tokiu atveju Rusija taip pat galėtų panaudoti branduolinio ginklo grėsmę, kad atgrasytų NATO nuo tiesioginio įsitraukimo.
|
Be konvencinių karinių grėsmių, Lietuva susiduria ir su hibridinėmis grėsmėmis. Rusija aktyviai vykdo sabotažą, kuris sustiprėjo nuo 2024 m. ir greičiausiai tęsis ateityje. Rusijos žvalgybos tarnybų veikla siekiama poliarizuoti visuomenę, skleisti propagandą, destabilizuoti viešąją tvarką, įskaitant kibernetines atakas ir sabotažo bandymus.
Dėl šios priežasties Lietuvos vyriausybei ir jos sąjungininkėms NATO svarbu stiprinti regioninę gynybą ir užtikrinti ilgalaikę strategiją prieš agresyvius Rusijos planus.
NATO buvimo Baltijos regione plėtra yra ypač svarbi siekiant atgrasyti Rusiją nuo bet kokių agresyvių veiksmų.
2. Baltarusijos vaidmuo ir galima jos grėsmė
Baltarusija toliau aktyviai bendradarbiauja su Rusija karinėje srityje ir teikia jai paramą, užtikrindama savo teritoriją karinėms reikmėms. Baltarusijoje yra Rusijos karinė technika, o jos infrastruktūra naudojama Rusijos karinei logistikai, o tai prisideda prie Rusijos gebėjimo efektyviai veikti regione.
Nors šiuo metu Baltarusijos kariuomenė tiesiogiai nedalyvauja karo veiksmuose prieš Ukrainą, žvalgybos analizė rodo galimą scenarijų, pagal kurį Baltarusija gali būti įtraukta į konfliktą, jei Rusija darytų pakankamą spaudimą.
Tęsinys kitame puslapyje:
Toks žingsnis gali būti susijęs su politiniu šantažu arba Rusijos pastangomis visiškai perimti Baltarusijos karinių struktūrų kontrolę.
Tuo pat metu Baltarusija, nepaisant glaudžių ryšių su Rusija, stengiasi išlaikyti ekonominius santykius su Vakarais. Tokia politika kelia papildomų iššūkių Lietuvos saugumui, nes gali sukelti nenuspėjamų politinių ir ekonominių rizikų.
3. Didėjanti Kinijos įtaka ir domėjimasis Lietuvos mokslininkų pasiekimais
Lietuvos žvalgybos ataskaitoje pabrėžiama, kad Kinija vis aktyviau bando plėsti savo įtaką Baltijos regione, išnaudodama ekonominio, politinio, akademinio bendradarbiavimo galimybes. Kinijos tikslas – įsigyti strategiškai svarbių infrastruktūros objektų ir sukurti įtakos tinklus, kuriais būtų galima įgyvendinti jos geopolitinius interesus.
Vienas svarbiausių aspektų – Kinijos domėjimasis Lietuvos mokslininkų pasiekimais. Kinijos subjektai bando gauti prieigą prie Lietuvos universitetų ir mokslinių tyrimų institutų plėtros, ypač technologijų ir inovacijų srityje.
Tai apima aukštųjų technologijų, dirbtinio intelekto ir kitų karinio naudojimo technologijų tyrimus. Tokia situacija kelia pavojų, kad Lietuvoje kuriamos technologijos gali patekti į Kinijos vyriausybės kontrolę ir potencialiai būti panaudotos kariniams tikslams.
Nors Kinija viešai nerodo tiesioginio priešiškumo Lietuvai, jos ilgalaikė strategija gali kelti rimtų iššūkių Lietuvos saugumui. Ypač svarbu atidžiai stebėti investicijų ir bendradarbiavimo projektus, kuriuose dalyvauja Kinijos įmonės ar akademinės institucijos.